Pone Guoga, buvote minimas kaip realiausias „valstiečių“ kandidatas, pats, akivaizdu, tai svarstėte. Buvo įvairių pranešimų, kad vyksta susitikimai, derybos ir t.t. Kas lėmė jūsų sprendimą?
Didžiausia problema visame šitame buvo tai, kad pradėjo apie man per daug diskutuoti, kaip personaliją, žmogų, gerą, negerą, bet ne apie mano idėjas. Man norisi, kad vilniečiai girdėtų mano idėjas. Manau, iš šono tam kandidatui, kurį palaikyčiau, gali mano idėjos pradėti veikti Vilniuje. Pvz., ekologiškiausias miestas pasaulyje.
Čia tik šūkis...
Kodėl? Bet tikslas yra. Laivas be tikslo nežino, kur plaukti. Vilnius turi turėti aiškų tikslą, su visu bendruomenės palaikymu.
Bet „valstiečius“ jūs giriate. Suprantu, su jais dar siejate kažkokią ateitį?
Be abejo, aš „valstiečius“ giriu ir gyriau, nes yra labai daug teigiamų dalykų. Nes kai visi kala, reikia, kad kai kurie žmonės ir palaikytų. Aš tikrai matau daug pozityvių dalykų: susisiekimo ministerijoje, krašto apsaugos ministerijoje, galima vardinti dar daugiau. Ministras Pirmininkas, manau, labai solidžiai atlaiko tą spaudimą, kurį aš pats patyriau. Atsimenu, kiek man reikėjo patirti, todėl aš galiu suprasti, koks yra kalimas dabar „valstiečių“, kad jie dabar yra didžiausia mūsų problema, ir juos panaikinus, viskas Lietuvoje bus gerai. Iš tikrųjų, jie bando ir daro, įgyvendina rimtus sprendimus, dėl kurių mūsų valstybės ateitis bus tvaresnė.
Stengsitės eiti su jais į Europos Parlamentą?
Edmundai, jei sąžiningai, Europos Parlamentas, nors ten gerai atrodau ir kažkaip vertina mane, ir girdi, man yra labai sunkus darbas. Nes kelionė yra sunki, ir aš jau ten atidaviau virš keturių metų. Mano svajonė būtų garbingai baigti savo kadenciją, ir norėčiau, kad geresni žmonės net už mane ateitų, ir už visus kitus parlamentarus, kad galėtų atstovauti Lietuvai.
Jūsų kadencija baigiasi birželio mėnesį. Jei niekur nekandidatuojat – nebent kandidatuojat į prezidento rinkimus. Bet jei nekandidatuojat ir į prezidento rinkimus, vadinasi, nutraukiate bent kurį laiką tokią politinę veiklą, kuri būtų susijusi su kažko atstovavimu, su dalyvavimu postuose ar pareigose, į kurias kažkas jus išrinko.
Be abejo, bet mano balsas gali būti girdimas, mano idėjos gali būti girdimos. Prezidento rinkimuose aš dalyvavau, pavyzdžiui, remdamas Dalios Grybauskaitės kandidatūrą praeitą kartą – ir finansiškai, ir savo straipsniais. Aš tikrai turėsiu kandidatą, kurį mylėsiu, kurį palaikysiu.
Teisingai suprantu, kad neplanuojate dalyvauti jokiuose rinkimuose, kurie vyks 2019 m.?
Šiai dienai neplanuoju dalyvauti jokiuose rinkimuose.
Iš esmės traukiatės iš aktyvios politinės veiklos?
Nemanau, kad traukiuos, aš kaip tik galiu būti dar aktyvesnis. Mano idėjos, vizijos gali būti įgyvendintos politikų. Aš iš politikos negaunu asmeninių dividendų – visą savo atlyginimą atiduodu labdarai. Ten įdedu daug pastangų, daug darbo. Visas mano biuras daro darbus, kurie yra svarbūs. Pvz., „Switch“ konferencija, kuri vyko Vilniuje, yra beveik didžiausia konferencija Europoje, didžiausia mūsų regione. Kur suvežame šimtus autobusų vaikų iš visos Lietuvos, kad jiems duotume idėjų, kaip kurti, veikti, pasitikėti savimi, ir kurti klestinčią Lietuvą.
Tai yra veikla, galima ją sveikinti. Bet dabar aš kalbu apie tokią politinę veiklą, kai esi kažkokioje organizacijoje, kažkam atstovauji, kažkur tave išrenka, atstovauji rinkėjų interesams. Tokia veikla jūsų artimiausiu metu nedomina?
Neuždarau tų durų, niekada negali sakyti „ne“. Koks sprendimas yra šiandien priimtas – nedalyvauti savivaldos rinkimuose. Tikrai asmeniškai nesu pasiruošęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Čia – tikrai. O kitos durys – reikia jas palikti, pažiūrėti, kokie yra kiti kandidatai, ką gali pasiūlyti ir priimti sprendimą.
Balsuosite už Remigijų Šimašių?
Pats žinai, kad aš rėmiau jo kandidatūrą labai stipriai, net visų savo savanorių, kurių buvo daugiau nei 4000, paprašiau, kad paremtų Remigijų Šimašių. Ir manau, tikrai prisidėjau prie jo pergalės. Ir didžiuojuosi,kad nesuklydau, nes Remigijus yra švarus žmogus. Bet aš nežinau, ar užtenka tik švaraus, ar mes Lietuvoje neturime turėti didelių ambicijų, ar mums nereikia gerų lyderių, kurie gali ir įkvėpti visą komandą, sutelkti jėgas ir tikrai padaryti didelius darbus Vilniaus labui. Pažiūrėsime, jei bus tinkamesnis žmogus už Remigijų, kuris galės klausyti mano idėjų, aš galiu remti ir kitą kandidatą.
Ką kels „valstiečiai“?
Labai įdomus klausimas. Ir aš pats ieškau to kandidato, kurį galėčiau pasiūlyti. Man atrodo, mes visi galime ieškoti to žmogaus, kuris galėtų būti tinkamas kandidatas.
Neoficialiai dabar minimas Vytautas Bakas.
Taip. Girdėjau. Ir manau, kad būtų labai padorus, tvarkingas žmogus, užsispyręs, idėjinis ir tvirtas. Manau, tai gali būti vienas iš scenarijų. Bet reikia su juo diskutuoti, kokia yra jo vizija Vilniui. Viena vizija. Gali būti dvylika vizijų, bet vieną tikrai reikia įgyvendinti per kadenciją.
Grįžtant prie Remigijaus Šimašiaus. Kaip jūs vertinate, kaip buvęs liberalas, net kurį laiką vadovavote tai partijai, penkias dienas, turite patirties. Juokauju, žinoma. Kaip vertinate tai, kas vyksta dabar dėl Vilniaus mero?
Esu taip pasakęs: ką Remigijus nuveikė per du metus, būdamas partijos pirmininku, aš nuveikiau per penkias dienas. Rezultatai tokie patys. Mums nepavyko išjudinti tų vandenų. Be abejo, Eugenijus Gentvilas irgi yra labai tvirtas politikas, jis nori saugoti tą partiją. Aš jį labai gerbiu. Remigijus Šimašius turi savo idėjų. Tas komitetas liberalų, man atrodo, nėra naudingas, ką jisai daro. Aš visada pasisakiau už neskaldymą politinė sistemos. Mums reikia tvirtinti politinę sistemą. Čia aš matau kaip skaldymą ir drąskymą politinės sistemos. Kiek kartų tai atsitiko liberalams. Gal reikia Remigijui iš tikrųjų pakentėti šį kartą, nes liberalai jam davė žalią šviesą. Kaip vėl miestiečiai įvertins, ar čia gali savo skūrą pakeisti, bet sakyti, kad nepasikeičiau ir esu, tai žmonės spręs galų gale. Bet žmonės gali nuspręsti ir neigiamai šį kartą.
Neigiamai kuria prasme?
Gali neišrinkti. Gali pakeisti savo skūrą, bet sakyti, kad mano vertybės lieka tokios pačios, liberalios, aš noriu būti liberalu, bet nenoriu eiti nuo liberalų sąjūdžio, nes kiti žmonės negali. Bet šiaip Liberalų sąjūdis leidžia nepartiniams žmonėms būti sąraše. Tai iš tikrųjų jokių trukdžių Remigijui eiti su Liberalų sąjūdžių nėra, ir čia reiktų labai rimtai svarstyti.
Jūs suprastumėt, jei liberalai išmestų Remigijų Šimašių iš partijos?
Atsimenam, kaip metė mane. Manau, Remigijus irgi yra prie tos ribos, kad jam reikia beveik trauktis. Tą patį man organizavo Eugenijus Gentvilas per tą Marcinkevič, kurios jau nebėra Liberalų sąjūdyje. Pradėjo rinkti parašus, daryti skandalus. Ir beje, liberalus labai ilgai tempė visi tie skandalai, kad jie negali susitelkti. Tai aš manau, idealiausia būtų, kad Remigijus grįžtų, Aušrinė taip pat turi ambicijų ir į tą Europos Parlamentą turbūt nori. Žmonės turi asmeninių ambicijų. Mums reikia perlipti per asmenines ambicijas, kalbėti apie idėjas, sutelkimą visos komandos.
Bet ką jūs sakot. Jei žmonės jau nutarė eiti komitetu, ir jie eis komitetu, partija turbūt turi su tuo susitaikyti, arba juos išmesti. Kitų variantų turbūt nėra.
Man atrodo, pasakiau viską, ką galiu. Leiskim liberalam, Remigijui spręsti savo problemas. Aš ten buvau. Man tai buvo labai gera patirtis. Ten labai daug gerų žmonių. Bet man tai yra užverstas lapas, ir man asmeniškai norisi judėti į priekį, ir aš jau negrįšiu į Liberalų sąjūdį.
Jei sakote, kad liksite politikoje ir rinkimuose artimiausiuose nedalyvausite, gal galvojate pats kurti kokią partiją?
Edmundai, žinok, man labai svarbu neskaldyti politinės sistemos. Mes matėme labai daug gelbėtojų Lietuvoje. Mes turime nueiti iki idėjinių lygių. Kai žmonės turi savo idėjas, gali jas įgyvendinti, kurti blockchain centrą, daryti „Switch“ konferenciją, dirbti su Vilniaus universitetu, Mo muziejum. Aš galiu veikti, man nereikia partijos veikti. Visi lietuviai, visi vilniečiai galime šiandien veikti savo miestui, šaliai. Galime dirbti šiandien, nereikia nieko kurti. Kažkada buvau Pasaulio lietuviu išrinktas Delfi skaitytojų, tuo metu aš nebuvau jokioje politikoje. Tas įvykis mane įkvėpė bandyti politikoje. Bet dabar matau, kad per mano asmenį nukenčia mano idėjos, ir man to nesinori. Manau, mums reikia daugiau pilietiškumo, susitelkimo.
Paaiškinkite man, ką reiškia, kad per jūsų asmenį kenčia... Ką tai reiškia?
Žmonės labai susikoncentruoja, išeina straipsniai, žinių tarnybų vadovai kuria... Vien dėl to, kad jie tavęs nemėgsta, nežiūri į tavo idėjas. Pas mus, deja, žurnalistai yra labai nusistatę prieš ar už žmogų. „Myliu – nemyliu“, aš tą labai gerai jaučiu. Tikrai gerai jaučiu, žaidžiau daug pokerio, ir jaučiu, ką žmonės jaučia, kaip jie elgiasi, kokie yra jų sprendimai. Jei atvažiuoja TV3 žinios, tave nufilmuoja ir iškerpa, parodo vieną sekundę tavo interviu ir po to kažką kitą, ir pasako...
Na, ne vieną, ne vieną... Supratau, ką turėjote omenyje. Eikime toliau. Šiandien viešai pareiškėte, kad žinote, kad Andrius Tapinas kuria partiją.
Taip. Aš iš tikrųjų girdėjau, neatskleisiu tų žmonių, bet girdėjau, kad Andrius Tapinas kuria partiją ir nori dalyvauti politikoje, ir manau, gal tai bus gerai. Pažiūrėsim, kaip jam pasiseks. Jo reikia klausti.
Jūs sakėte, kad jūs tai žinote, kad jis kuria partiją, kviečia žmones į būsimą partiją...
Turiu tokią informaciją.
Gerai, galėsime jo paklausti. Bet jums tai atrodytų geras sprendimas? Jūs pažįstate jį, esate rėmęs ir kai kuriuos jo projektus.
Taip, ir pačią „Pinigų kartą“ finansavau, rėmiau jo projektus, padėjau jam sunkiausiu momentu. Manau, kad tai turbūt ne geriausias sprendimas, nes jis gali veikti kitaip, bet tai yra jo asmeninis sprendimas, ir jis turi apsispręsti, ar žurnalistai turėtų ateiti į politiką. Gal turėtų. Mes matėme valstybių, kur taip atsitinka. Bet čia žurnalistams spręsti, ar jie tikrai mato, kad yra taip blogai, kad jie turi gelbėti valstybę.
Jūs jaučiate, kad yra toje politinėje rinkoje poreikis naujai politinei jėgai, jau vėl atsirado. Ar ne?
Nejaučiu. Manau, kad tos naujos politinės jėgos kaip tik silpnina mūsų valstybę, silpnna mūsų politinę sistemą. Mes tikrai turime pakankamai politinių partijų, kur žmonės gali įsilieti.
Na, pažiūrėkit, mes ką tik kalbėjome apie liberalus. Jie važiuoja žemyn kol kas. Tarsi buvo pasiektas kažkoks dugnas, bet vėl susipriešinimas. Juk yra gana didelis rinkėjų ratas, kurie mielai balsuotų už, nežinau, Laisvės partiją.
Be abejo, bet tai būtų trumpalaikis reiškinys. Gali laimėti rinkimus – Tapinas, kažkas kitas, pats galėtum eiti turbūt.
Na, aš turiu darbą, man jis patinka.
Valinskas jau tą darė. Bet kai ateini, susiduri su vilkais, kaip Kubilius tada... Tau įduria peilį. Tu būni Seimo pirmininkas, paskui niekas nebūni. Ir tai labai sunku, nes tie žmonės ten yra dėl išgyvenimo. Vienintelis dalykas, ką jie sugeba – būti politikoje. Tokie žmonės kaip aš, kurie ateina iš šono, nebijo kalbėti, ir dėl to padaro klaidų tam tikrų, tiems žmonėms yra labai sunku Lietuvoje veikti politikoje, nes visa žiniasklaida tada susikoperuoja ir tave naikina iš principo kaip nenaudingą žaidėją šitoj erdvėj. Bet jei esi iš šono, turtingas žmogus, kaip aš, pasitiki savo jėgom, savim, vis tiek gali labai politikoje veikti ir tavo idėjos gali būti girdimos.
Tai jūs dabar supratote, kad norint daryti pokyčius, nereikia būti politiku, galima tiesiog būti tuo, kuo esi?
Būti savimi.
Suprantu, kad jums jau pradėjo patikti jūsų naujas statusas, kai pasakėte, kad nekandidatuojate į jokius rinkimus, staiga viskas atsileido, neliko įtampos.
Iš tikrųjų, sąžiningai. Pas savo širdies gydytoją buvau. Ir iš tikrųjų, net ir ritmas sutriko širdies...
Galvojant, ar kandidatuosite?
Galvojant apie šitą sprendimą. Ir žmonai... Žinokit, mums šeimoj be galo daug įtakos, nes mes priimam viską... Pas mus yra tikrumas. Man rūpi. Ir eiti kandidatuoti vien dėl to, kad paskui būtum daromas kažkuo žiniasklaidos... Neverta, nes tu nori pokyčių. Jeigu negirdi tavo idėjų, kam tą daryti. Ir kai aš atsisakiau, man taip lengva pasidarė, taip gera. Ir aš taip vis tiek noriu dalyvauti politikoje, kaip rinkėjas, kaip aktyvus žmogus, ir dar vis esu Europos parlamento narys.
Gali susidaryti įspūdis, kad jūs priėmėte sprendimą, bet truputėlį gailitės. Gal susiję... Aišku, jūs galite apie tai kalbėti, nekalbėti. Gal tai susiję su emociniais jūsų išgyvenimais pastaruoju metu? Buvo ir viešai pranešimų. Pats buvote pranešęs, kad jūsų žmona laukėsi trečiojo vaikelio, ir visas tas nėštumas baigėsi nelaimingai. Tokie dalykai dažniausiai gali daryti poveikį žmogaus apsisprendimui. Ne vien racionalūs argumentai trauktis iš aktyvios politinės veiklos.
Be abejo. Bet žmonos stiprybė, jos nusiteikimas mane taip įkvėpė. Ji laikosi taip stipriai, taip solidžiai, kad mane įkvepia. Ir mes nenukrypę nuo mūsų šeimos tikslo. Mes tikrai tą išgyvenam. Manau, kad daug šeimų Lietuvoje tai išgyveno. Mes judėsime į priekį ir lauksime kito vaikelio. Dėl to mes tikrai nepasiduosime. Tas emocinis, aišku, yra signalas, kad dabar nėra tinkamas laikas kandidatuoti. Bet nebūtinai aš už kažkiek metų, gal kažkiek sutvirtėsiu, ir mes vėl galėsime kandidatuoti kažkur. Šitame etape tikrai ne. Bet sulaukime kitų metų, bus dar 2020 m. Seimo rinkimai. Bus tikrai daug galimybių veikti, ir prisidėti, reikia jaustis gerai. Kai kandidatavau per Europos parlamento rinkimus, labai gerai jaučiausi. Susitikinėjau su tiek daug žmonių, ir man buvo taip gera bendrauti su jais. Ir paskui man labai gerai sekasi dirbti Europos parlamente. Ta mano svajonė įgyvendinta. Manau, padariau gero iš to Lietuvai.
Žinote, už ką balsuosite prezidento rinkimuose?
Mano kandidato dar nematau...
Ką reiškia, kad nematote kandidato? Laukiate, kol dar kažkas praneš? Laukiate Sauliaus Skvernelio apsisprendimo, ar ką turite omeny?
Palikime tai, kai aš jau tikrai matysiu tą kandidatą, kurį agliu tvirtai palaikyti, kurio galiu tikėti idėjom, aš tą kandidatą palaikysiu. Manau, kad turbūt reikia pokyčių, reikia kitokios politikos, nei iki dabar matėme. Tai norėtųsi kitokio kandidato, nors rėmiau Dalią Grybauskaitę praeitais rinkimais. Dabar norėčiau turėti kitokį kandidatą Lietuvai, kad būtų proveržis, kad būtų įjungtas tas „Switch“ mygtukas ir mes galėtume daryti kitokius sprendimus, kitokią mąstyseną.
Ką reiškia kitokią? Na, čia daug neprigalvosi. Jei kalbame apie realius kandidatus, tai Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, gal – Vygaudas Ušackas, Saulius Skvernelis – gal. Kas dar? Daugiau galimybių – nelabai.
Tai paliekam. Dar yra laiko, reikia stebėti kandidatų prisistatymus, jų idėjas. Bet aš manau, kad Lietuvai reikia perkrovimo, kitokių, nestandartinių ėjimų. Manau, kad tai bus be galo svarbi rolė prezidento Lietuvos. Labai svarbu, kaip jis atstovaus Lietuvai, ir būtent užsienio politika bus labai svarbu.
Penki metai Europos parlamente ir apskritai politikoje – jūs nepadarėte klaidos?
Iš tikrųjų didžiuojuosi, kad padariau tą ėjimą, ir tai yra sunku.
Na, nepavyko su Liberalų sąjūdžio buvimu vadovu...
Žinote, kai rašys apie Liberalų sąjūdį ir mane po dešimt metų, rašys, kad aš buvau teisus iš karto, ką aš mačiau. Rašys, kad ta partija tapo švari ir nekorumpuota, ir tai yra labai svarbu. Manau, kad pavyko Liberalų sąjūdį atvesti į tiesų, šviesų kelią. Ir aš linkiu jiems sėkmės veikti Lietuvos labui.
Na, čia pavyko ne jums, čia pavyko STT agentams...
Be abejo. Bet iš tos pusės, kai viskas įvyko. Aš principingai laikiausi savo nuostatų. Neprisitaikiau prie nieko. Laikiausi, kuo aš tikėjau, tą sakiau. Gal to nereikėjo daryti, gal tai buvo nestandartinis sprendimas. Aš tikrai neko nežinojau, nė vieno žmogaus neįdaviau, nė vieno nėjau apskųsti...
Kaip jūs galėjote įduoti, jei nieko nežinojote...
Be abejo, bet yra gandų, kažkas kalba, kad aš norėjau suorganizuoti, užimti. Bet matom, aš tos kėdės nenorėjau užimti, norėjau, kad Liberalų sąjūdis būtų švari politinė jėga. Ir man atrodo, kad iš tos pusės man pavyko prisidėti prie to.