„Opozicinių frakcijų narių netenkina ir neįtikino vakarykščiai premjero S. Skvernelio išsisukinėjimai ir net melavimas iš Seimo tribūnos. Todėl prieš imantis tolesnių veiksmų dėl įvykdytų įstatymų pažeidimų bei galimo priesaikos sulaužymo, norime dar sykį suteikti progą premjerui ir kancleriui išsamiai atsakyti į parlamentarams kilusius papildomus klausimus bei paaiškinti aplinkybes dėl nepateikiamo Vyriausybės pasitarimo įrašo. Bendrame opozicinių frakcijų posėdyje priklausomai nuo Ministro Pirmininko ir jo kanclerio atsakymų bus apsispręsta dėl tolesnių teisinių ir politinių veiksmų“, – teigė Gabrielius Landsbergis.
Tačiau S. Skvernelis, panašu, tokia opozicijos siūloma galimybe nepasinaudos. Trečiadienį po Seime vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos posėdžio jis žurnalistams sakė, kad pirmą kartą girdi apie tokį kvietimą ir nežada eiti kalbėtis su opozicija, mat į visus klausimus jau atsakė.
Paklaustas, kaip mano, kokį rezultatą opozicija pasieks surinkusi 30 Seimo narių parašų po kaltinimu, kad S. Skvernelis pažeidė priesaiką, premjeras buvo skeptiškas.
„Manau, kad tai yra bandymas destabilizuoti Vyriausybės darbą ir oro virpinimas. Koks gali būti rezultatas, jeigu viskas atlikta teisėtai, teisiškai ir tą puikiai žino opozicija, tiesiog apsimeta, kad nesupranta teisės taikymo, teisės normų. Bet čia jų toks darbas“, – sakė S. Skvernelis.
Atsakymai opozicijos netenkina
„Atsakymai vakar posėdyje tikrai nebuvo priimtini, šiandien manome, kad premjeras turėtų patikslinti informaciją“, – po trečiadienį vykusio opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų seniūnų susirinkimo Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Tiek įstatymai, tiek poįstatyminiai teisės aktai jam galioja, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tiesiog jis pasirinko sau patogius ir taiko savo atveju patogesnius teisės aktus. Manome, kad tai nepriimtina“, – kalbėjo konservatorių vadovas.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas tvirtino norįs žinoti, kas nurodė ištrinti spalio 3 dienos Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
„Manęs, kaip žmogaus dirbusio Vyriausybėje ir klausiusio pasitarimų įrašus, tikrai netenkina vakarykštis premjero atsakymas. Mes norėtume išgirsti, kas vis dėlto davė komandas. Nes tvarka, aprašyta kanceliarijos reglamente, yra ta tvarka, kuri galioja keliolika metų (...) Be specialaus nurodymo toks įrašas negalėjo būti ištrintas“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad jeigu paaiškėtų, jog premjeras melavo, jam galėtų būti inicijuojama interpeliacija. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju paminta viena svarbiausių teisių – visuomenės teisė žinoti.
„Ne mums, politikams, smalsu sužinoti, ką premjeras yra prišnekėjęs, visuomenė turi teisę žinoti, kai ne uždaruose, o viešuose posėdžiuose kalbami dalykai yra nuslepiami. Čia yra visuomenės interesas žinoti, kas elgiasi su visuomenės teise žinoti taip, kad visuomenė nesužinotų“, – teigė jis. „Premjeras elgiasi, kaip policininkas, nieko aš jums nepasakosiu, nieko jūs neturite žinoti“, – S. Skvernelio pasakymą, kad teisė žinoti nėra absoliuti, įvertino liberalas.
DELFI primena, kad opozicinių partijų atstovai pakvietė ministrą pirmininką atsakyti į klausimus Seime dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, kuriame buvo kalbama apie žiniasklaidą ir jos galimybes gauti nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų.