Darbo kodekso pakeitimo projektą pateikusi Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė laidoje „DELFI Diena“ teigė, kad jų siūlymui Seimas turėtų pritarti ir dėl to, kad tai būtų nematerialaus paveldo saugojimas, kurį Lietuva esą yra įsipareigojusi saugoti pagal UNESCO konvenciją.
„Tai susiję su tradicijomis, – teigė R. Tamašunienė. – Senovėje buvo švenčiamos ilgės, buvo švenčiamos ilgomis savaitėmis. Tai mirusiųjų pagerbimas. Lapkričio 1-oji yra paskelbta nedarbo diena, bet ji iš esmės yra skirta visų Šventųjų, tų, kurie neturi savo dienos, paminėjimui. Tą dieną žmonės eina į Bažnyčią.“
R. Tamašunienės teigimu, šis laisvadienis kiek pakeitė tradicijas, nes būtent lapkričio pirmąją visi skuba aplankyti savo artimųjų kapus, nes tą dieną turi daugiau laiko, nors iš tikrųjų į kapines reiktų važiuoti lapkričio antrąją.
„Žmonės tradicijas bando perkelti tiesiog neturėdami kitos išeities“, – teigė R. Tamašunienė. Seimo narė teigė, kad tai ne tik frakcijos ar atskirų Seimo narių siūlymas, esą tam pritaria ir Etninės kultūros globos taryba.
„2006 metais Lietuva pritarė UNESCO nematerialaus paveldo konvencijai. Būtent pagal šią konvenciją valstybė privalo saugoti pirma – labai išskirtinę šventę ir antra – labai gyvybingą šventę. Šiuolaikiniai žmonės tos šventės tradicijų labai laikosi ir tai be galo svarbu“
R. Tamašunienė teigia, kad Vėlinės kartu suburia ir gimines, tad tai būtų puiki bendrystės ir artimumo išsaugojimo šventė.
Įžvelgia, kad lietuviai gali pasinaudoti pamėgta gudrybe
Laidoje „DELFI diena“ viešėjęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas tvirtino, kad šiuo metu atmintinų dienų sąrašas siekia beveik septynias dešimtis dienų, tačiau ne visas jas būtina skelbti laisvadieniais. „Kiekviena iš tų dienų yra svarbi, bet mes nesakome, kad dėl to reikia daryti nedarbo dieną“, – teigė Ž. Šilėnas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo teigimu, UNESCO nematerialaus paveldo sąraše yra įtraukta ir „Dainų šventė“, bet niekas neketina šios šventės skelbti laisvadieniais.
Ž. Šilėnas svarsto, kad įteisinus šį laisvadienį iškiltų galimybė jį paversti ilguoju savaitgaliu: „Lažinuosi, kad dalis lietuvių nuvažiuos tikrai ne į kapus, o į ilguosius savaitgalius, į atostogas. Galų gale tie, kuriems kapai tikrai rūpi, turbūt jau net nebedirba ir į kapus nuvažiuoja dažniau nei kartą metuose.“
Ž. Šilėnas įvardijo ir ekonominę laisvadienio pusę. Esą grubiai skaičiuojant ji gali kainuoti kone 100 mln. eurų. Nors R. Tamašunienė pridūrė, kad ne viską reiktų matuoti pinigais.
Šįmet laisvadienio tikrai nebus
DELFI primena, kad Seimas pradėjo siūlyti įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją.
Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai.
Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama kiekvienų metų lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.
Šiuo metu Vėlinės nepatenka į šventinių dienų sąrašą ir yra darbo diena.