Socialdemokratų frakcijos nariai balsavo prieš komisijos sudarymą, dauguma „darbiečių“ – 20 iš 33 balsavusiųjų susilaikė. Komisijos sudarymui pritarė vienas socialliberalas ir du „valstiečiai“, likusieji susilaikė arba balsavo prieš. Visų keturių opozicinių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai vieningai pritarė tyrimui.
Darbo partijos frakcija į komisiją siūlė Skirmantą Pabedinską, Romualdą Kšanienę ir Manfredą Žymantą, socialdemokratai – Mildą Petrauskienę, socialliberalai – Vaclovą Karbauskį, „valstiečiai“ – Viktorą Rinkevičių. Opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija į komisiją ketino deleguoti Jurgį Razmą ir Algirdą Grubliauską, Liberalų frakcija – Vytautą Čepą, liberalcentristai – Raimondą Šukį, liberaldemokratai – Remigijų Ačą. Jos pirmininku siūlyta patvirtinti V.Rinkevičių, pavaduotoju – R.Šukį.
Ketvirtadienį Seimo nariai darbą pradėjo ginčais, ar gali Seimo posėdžiui pirmininkauti parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareikalavo, kad kolega nusišalintų nuo pirmininkavimo, kol bus balsuojama dėl komisijos sudarymo, nes esą jis yra tiesiogiai susijęs su Socialdemokratų partijos vadovo A.Brazausko šeimos verslo tyrimu. Tačiau Č.Juršėnas tokiam reikalavimui nepakluso.
Savo ruožtu socialdemokratai pareikalavo pusvalandžio pertraukos, nes jiems prireikė pasitarti, ką siūlyti komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju.
Vėliau, jau pradėję diskusijas dėl komisijos reikalingumo, tiek daugumai, tiek opozicijai priklausantys parlamentarai svaidėsi kaltinimais priešininkams bandymais destabilizuoti padėtį šalyje arba siekiu grįžti į sovietmetį, dalijosi prisiminimais apie viešbučio „Draugystė“ privatizavimą.
A.Kubiliaus teigimu, priešindamasi komisijos sudarymui valdančioji dauguma padarė meškos paslaugą A.Brazauskui. „Senovės Romoje buvo sakoma: „Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus“. Vien iš jūsų elgesio galima spėti, kad yra kažkas tokio, ką jūs norite paslėpti“, - valdantiesiems teigė opozicijos lyderis.
Jis priminė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose, tačiau vėliau parlamentas po truputį nebeteko demokratinių teisių. „Demokratijos nykimas prasideda nuo mažų žingsnių“, - įspėjo A.Kubilius.
Pasak konservatorės Rasos Juknevičienės, premjero šeimos verslo tyrimas yra “parlamentarizmo ir demokratijos vystymosi mūsų krašte klausimas”. “Parlamentinio tyrimo inicijavimas yra opozicijai suteikta valdžios kontrolės teisė. Jei bus sumanipuliuota kitaip, išvada viena – tikro parlamentarizmo nėra”, - pažymėjo Seimo narė.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Petras Gražulis, pasipiktinęs ministro pirmininko “kietakaktiška pozicija”, palygino jį su Italijos premjeru Silvio Berlusconiu, kuris taip pat priešinosi parlamentinių komisijų dėl jo veiksmų sudarymui ir tapo pajuokos objektu visoje Europoje.
Liberalų frakcijos seniūnui Algiui Kašėtai susidariusi situacija priminė prezidentūros skandalą: „Nenoras sudaryti komisiją antram valstybės veikėjui pagal kalibrą po Rolando Pakso rodo, jog politinio apsivalymo procesas nebevyksta, o Lietuvoje galioja ir dvigubi, ir trigubi standartai“.
„Demokratija pagal socialdemokratus reiškia: ištirkime Viktoro Uspaskicho, kitų pareigūnų veiklą, bet netirkime A.Brazausko veiksmų, - teigė tos pačios frakcijos atstovas Gintaras Steponavičius. – Balsavimas parodys, ar Lietuvoje yra neliečiamųjų kasta“.
Liberaldemokratas Remigijus Ačas ironiškai palinkėjo kolegoms netapti „vienos bufetininkės įkaitais“.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas, atremdamas opozicijos priekaištus, tvirtino, jog Seimui, balsuojant dėl komisijos sudarymo, reikia spręsti, „ar eiti demokratijos keliu, ar tyčiotis iš demokratijos“. Jis dar kartą pabrėžė, jog į visus konservatorių keliamus klausimus jau atsakyta viešai.
Pasak Seimo vicepirmininko “darbiečio” Viktoro Muntiano, šios komisijos, kaip ir kai kurių ankstesnių, sudarymo tikslai “nėra tikri”. Jis priminė komisiją, tyrusią galimus tuometinio ūkio ministro V.Uspaskicho viešųjų ir privačių interesų konfliktus, kurios “kaltinimai ir kai kurios išvados buvo menami”.
Seimo vicepirmininko teigimu, anuomet valdžioje buvę konservatoriai esą galėjo patys kontroliuoti viešbučio “Draugystė” privatizavimą. “Tikrieji komisijos sudarymo tikslai yra valstybinės valdžios ir pačios valstybės devalvacija“, - tvirtino V.Muntianas.
Pasipiktinę balsavimo rezultatais ir Č.Juršėno pirmininkavimu, konservatoriai įspėjo ketinantys kreiptis dėl to į Etikos ir procedūrų komisiją.
Antradienį, kai Seimui buvo pateiktas nutarimo dėl komisijos sudarymo projektas, valdantieji nesugebėjo pasipriešinti konservatorių iniciatyvai. Tąsyk Seimas po pateikimo buvo pritaręs projektui dėl parlamentinio sandorių su premjero šeimos narių valdomo sostinės viešbučio "Crowne Plaza" akcijomis tyrimo. Tiesa, tam prireikė net trijų balsavimų, nes iš pradžių projektas gana didele balsų persvara buvo atmestas.
Opozicijos atstovai tvirtino, kad komisija turi būti sudaroma privalomai, nes taip numato Seimo statutas ir tokios praktikos buvo laikomasi iki šiol. Statute nurodyta, kad laikinoji tyrimo komisija turi būti sudaroma surinkus daugiau nei ketvirtadalio, arba 36, parlamentarų parašus. Konservatorių iniciatyvą sudaryti komisiją parėmė 43 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, tarp jų ir keli valdantieji „darbiečiai“.
Valdančiųjų socialdemokratų teigimu, komisiją sudaryti nebuvo reikalo, nes jai numatyti „klausimai susiję ne su premjero darbu, o su jo žmonos Kristinos Brazauskienės verslu. Be to, į šiuos klausimus esą buvo atsakyta dar pirmadienį parlamentarams išdalintoje teisininkų pažymoje.
Išnagrinėję „Draugystės“ privatizavimo eigą, Vilniaus advokatų kontoros SPES teisininkai padarė išvadą, jog akcijų pardavimas vyko pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o vėliau beveik 39 proc. akcijų iš Didžiosios Britanijos įmonės "ORDOS Limited" įsigyta greičiausiai už buvusią rinkos kainą.
Komisija tyrimą būtų turėjusi baigti ir išvadas Seimui pateikti iki gruodžio 31 dienos.