Premjeras Seimo tribūnoje paaiškino, kad Vyriausybės pasitarime nebuvo priimtas sprendimas dėl Registrų centro duomenų atvėrimo žurnalistams todėl, kad pateikus teisės aktų projektą paaiškėjo, kad jis turi trūkumų, su juo nesusipažinę visi Vyriausybės nariai, jo neįvertino Vyriausybės kanceliarijos teisininkai. Nuspręsta jį svarstyti kitame Vyriausybės pasitarime.
„Kaip žinote, praėjusią savaitę Vyriausybė jau priėmė sprendimus, ir pateikė Seimui teisės aktų projektus. Naudodamasis proga noriu atkreipti dėmesį, kad jau daug metų duomenys žiniasklaidos atstovams buvo teikiami neteisėtai. Šiuo metu Registrų centre atliekamas auditas, vertinamos sudarytos duomenų teikimo sutartys ir jų teisėtumas“, – sakė S. Skvernelis.
Jo vertinimu, neturėtų stebinti, kad naujasis Registrų centro vadovas nutraukė teisės aktais nepagrįstą procesą.
„Priešingai, turėtų stebinti tai, kad toks procesas buvo toleruojamas keliolika metų. Iki šiol duomenys buvo teikiami sudarant nelygiatesies sąlygas visiems žurnalistams gauti informaciją, nevykdant jokios apskaitos, kam, kada ir kokie duomenys iš Registrų centro duomenų bazių teikiami, ir kokiais tikslais.
Negana to, duomenys buvo teikiami pažeidžiant valstybėje galiojančius įstatymus. Iki šiol per atstovą spaudai, pažeidžiant įstatymus, buvo teikiami nekilnojamojo turto registro duomenys, nors LR nekilnojamo turto registro įstatymas nurodo baigtinį sąrašą asmenų, kurie tokią informaciją gali gauti. Taip pat buvo teikiami juridinių asmenų istoriniai duomenys, kurių naudojimas griežtai reglamentuotas“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, vienos žiniasklaidos priemonės duomenis gaudavo pagal sutartis su Registrų centru, kitos laisva forma – telefonu arba elektroniniu paštu.
„Akivaizdu, kad duomenų teikimo srityje reikalingas atsakingas požiūris ir aiškus šio proceso teisinis reglamentavimas“, – sakė S. Skvernelis.
Tikina, kad pasitarimų įrašų saugoti neprivalo
Premjeras teisės aktais grindė, kad yra privaloma saugoti tik Vyriausybės posėdžių garso įrašus. Bet ši tvarka netaikoma Vyriausybės pasitarimams.
S. Skvernelis teigė, kad pagal Gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą yra nurodyta, kada jis netaikomas dokumentams, kurie nėra institucijai norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija.
Pagal Vyriausybės įstatymą, Vyriausybės kanceliarijoje yra saugomi Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų protokolai. Posėdžiams galiojanti tvarka esą netaikoma Vyriausybės pasitarimams. Esą pasitarimų įrašas daromas tik tam, kad būtų galima tiksliai parašyti protokolus. Juos parašius garso įrašai automatiškai naikinami.
Gynėsi vadovaujantis įstatymais
Eugenijus Gentvilas sureagavo į premjero pastabą, kad opozicija esą „šposija“, ir atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė dėl esamos situacijos viešųjų ryšių krizėje sėdi jau tris savaites.
„Žvilgsnis į priekį, kadangi šiandien susisiekimo ministras teikia įstatymų paketą, susijusį su Registrų centro duomenų viešinimu, ir Vyriausybė tam pritaria, kodėl Jūs neįtraukiate dar vieno Nekilnojamo turto registro įstatymo? Situacija yra tokia, kad pagal šiandien ministro teikiamus projektus galima susipažinti su aktualia nekilnojamo turto savininkų situacija, tačiau neįmanoma sužinoti, kas įvyko prieš savaitę, dešimt ar dvidešimt metų“, – sakė E. Gentvilas.
Pasak S. Skvernelio, jei tokia informacija būtų aktuali, įstatymą galima tobulinti Seime. Tačiau, pasak jo, svarbiausia, kad būtų numatyta tvarka ir galimybė audituoti.
Liberalė Aušrinė Armonaitė priminė premjerui, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą valstybės įstaigoms, taigi ir Registrų centrui, yra numatoma prievolė teikti žiniasklaidai informaciją, kad ji užtikrintų visuomenės teisę žinoti.
„Taigi, aš noriu pasiklausti, kas nutiko, kad vieną dieną Registrų centro vadovybė nusprendė nebeteikti duomenų? Nes įstatymo nebuvimas nėra argumentas, tai yra kažkokia priedanga. Pasakykite, kas yra atsakingas, kad žiniasklaida šiuo metu yra atkirsta nuo duomenų, ir kas yra atsakingas už tai, kad nėra užtikrinama visuomenės teisė žinoti?“, – klausė A. Armonaitė.
Premjeras atsakydamas visų pirma replikavo, kad parlamentarė „matyt, nėra teisininkė“, ir sakė, kad norint atsakyti reikėtų aiškinti „specialių įstatymų, teisės normų konkuravimą“.
„Be Visuomenės informavimo įstatymo yra kiti specialūs įstatymai, kuriuose aiškiai numatyta informacijos teikimo tvarka iš registrų. Vieną dieną tiesiog atsitiko tai, kad atėjo naujas vadovas, padarė auditus ir nustatė, kad teikti informaciją nemokamai, teikti informaciją, kuri, pagal įstatymus, šiandien prieinama tik teisėsaugos institucijoms, negalima“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, nei vieną dieną nebuvo apribota galimybė žurnalistams gauti informacijos iš valstybės registrų, tik tą reikėjo daryti pagal galiojančius įstatymus.
Buvęs premjeras, konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad premjeras meluoja, ir pacitavo Vyriausybės kanceliarijos reglamentą.
„Aš nežinau, kas jums rašė tą jūsų kalbą, bet ji jus skandina, nes privertė jus čia oficialiai, iš Seimo tribūno meluoti. Noriu Jums pacituoti du Vyriausybės kanceliarijos reglamento teiginius. Pirmas: „Dokumentų valdymo skyrius užtikrina, kad būtų tinkamai techniškai parengta Vyriausybės posėdžių salės, kompiuterinės laikmenos, įrašomi posėdžių ir pasitarimų dalyvių kalbos“. Antras: „pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą katalogą, šiais įrašais Redagavimo pogrupis vadovaujasi rašydamas posėdžių ir pasitarimų protokolus. Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per penkias darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus (tame tarpe ir pasitarimų) perkelia į kompaktinius diskus, ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve“, – citavo A. Kubilius.
S. Skvernelis atsakė, kad tai yra A. Kubiliaus interpretacijos, ir teigė pacitavęs įstatymo normas, kurios buvo taikomos.
Konservatorius Mantas Adomėnas replikavo, kad premjeras, „kaip prasikaltęs valdininkas bando slėptis už įstatymo raidės“.
„Bet Jūs esate ne valdininkas, Jūs esate politikas, ir šiuo atveju reikia žiūrėti ne sau interpretuojant taikomą raidę, už kurios būtų galima pasislėpti, bet intenciją politinių veiksmų, kurie yra ne tik pareiškimuose, bet ir Jūsų feisbuko įrašuose. Čia labai aiškiai matyti intencija mažinti viešosios informacijos prieinamumą, faktiškai iškeliamas šantažo pasiūlymas žiniasklaidos priemonės, kad „jeigu jie toliau kritikuos, valstybė gali sumažinti finansavimą“, ir nusistovėjusią valstybės ir žiniasklaidos santykių ekosistemą siūloma keisti voliuntaristiškai. Ar Jums neatrodo, kad Jūs pažeidžiate konstitucinę žodžio laisvės (…) nuostatą“, – klausė M. Adomėnas.
S. Skvernelis jam atšovė, kad jis, pirmiausia, yra teisininkas.
„Jūsų bandymai politiką painioti su teise baigėsi labai nekaip. Aš suprantu, kad jūs politiškai susitikinėjote su įvairių koncernų atstovais, gavote įvairiausias politines užduotis, bet tai buvo numatyta prieš teisę. Aš Jums bandau paaiškinti, kad visi sprendimai turi būti teisiniai ir pagrįsti teisinėmis normomis. Jūs suprantate šiek tiek kitaip“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Į šūksnį iš Seimo salės premjeras sureagavo replikomis apie parlamentaro sveikatą.
„Jūs nešaukite, jeigu esate nestabilus, Jums kažkas su sveikata yra blogai, tai kreipkitės į atitinkamas įstaigas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Elgesys sukėlė pasipiktinimą
ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.
Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime itin grubiai pasisakė apie žurnalistus ir žiniasklaidą priskyręs verslui, teigė, kad jam duomenų teikti nemokamai nereikia.
Atsakymų iš premjero laukia ir Seimo opozicija. Seimo nariai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero jau artimiausiame Seimo posėdyje reikalauja išsamiai atskleisti pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.