„Suprantu, kodėl mano pasisakymas, kad žiniasklaida taip pat yra ir verslas, kuris neša pelną savininkams, sukėlė tokią reakciją. Nepaisant to, galiu viešai pakartoti kiekvieną žodį, kurį sakiau Vyriausybės pasitarime“, – feisbuke rašė ministras pirmininkas.
S. Skvernelis tvirtina, kad demokratinės valstybės pamatas – laisva žiniasklaida ir nuogąstauja, kad „dalis žiniasklaidos priemonių gali tapti įrankiais įtakos grupių rankose“.
„Visada būtina atidžiai įvertinti sprendimus, kuriais mokesčių mokėtojų pinigais remiamos privačios bendrovės. Žiniasklaidos – taip pat. Suprantu, kad žiniasklaidą turi ir misiją – informuoti, šviesti, aiškintis. Norėtųsi, kad tai visada vyktų objektyviai, nešališkai, paisant visuomenės intereso. Deja, tiek teisėsaugos institucijų, tiek parlamentiniai tyrimai (pvz., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) – rodo, kad dalis žiniasklaidos priemonių gali tapti įrankiais įtakos grupių rankose, kad mokesčių mokėtojų pinigai gali būti leidžiami neefektyviai ar tiesiog išsidalinami „savų ratelyje“, kad bet koks kalbėjimas apie didesnį skaidrumą šioje srityje sulaukia reakcijos – „jūs norite varžyti žiniasklaidos laisvę“. Galiu pasakyti aiškiai: tokių tikslų niekada neturėjau, neturiu ir neturėsiu. Laisva žiniasklaida yra demokratinės valstybės pamatas“, – tvirtino S. Skernelis.
S. Skvernelis pabrėžė, kad taip pat turi teisę laisvai reikšti mintis. „Kartu, jei mes norime kalbėti apie žiniasklaidos laisvę nuo politikų kišimosi, verta pakalbėti ir apie dešimtis milijonų eurų, kuriuos kasmet iš valstybės institucijų gauna žiniasklaidos priemonės. Ar tų pinigų nebūtų verta panaudoti kitaip – pvz., remti skurdžiausiai gyvenančias šeimas, kurių tragedijos neretai ir atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre? – klausė S. Skvernelis. – Niekada nebijojau atvirai reikšti savo nuomonės, net jei ji kažkam galėjo nepatikti. Žodžio laisvė yra pamatinė vertybė. Tikiuosi, kad mano minties ir žodžio laisvė taip pat yra ginama ir gerbiama.“
Ministras pirmininkas feisbuke teigė, kad „Vyriausybė rengia sprendimus, kurie gali nepatikti labai įtakingoms grupėms, valdančioms didelius pinigus“. „Niekada nepasidaviau spaudimui ir grasinimams, kai tekdavo priiminėti sprendimus. Būdamas premjeru tokių priėmiau ne vieną. Ir dabar Vyriausybė rengia sprendimus, kurie gali nepatikti labai įtakingoms grupėms, valdančioms didelius pinigus, kurie skiriami žiniasklaidai“, – teigė parlamentaras.
Ministro teigimu, jie siekia suteikti žurnalistams laisvę prieiti prie valstybės turimų duomenų, ištraukiant juos „iš pilkosios įstatymų pažeidimų zonos“.
„Mūsų principinė pozicija nesikeitė – suteikti galimybes žurnalistams gauti valstybės turimus duomenis nemokamai ir teisėtai. Ištraukti juos iš pilkosios įstatymų pažeidimų zonos, kurioje buvo veikiama daugiau nei dešimt metų, – teigė S. Skvernelis ir pridūrė, kad pirmas žingsnis jau žengtas. – Vyriausybė jau suteikė galimybę žurnalistams nemokamai gauti Registrų centro duomenis. Esu tikras, kad Seime bus priimtos Vyriausybės parengtos įstatymų pataisos, kad žurnalistai visuose valstybės registruose turimus duomenis gautų nemokamai.“
S. Skvernelis įvardijo ir po Vyriausybės sprendimų pasipylusią kritiką, tačiau teigė, kad šie sprendimai buvo priimti ne dėl to, esą jie buvo svarstomi daug seniau. „Ši pozicija neatsirado po akcijų prie Vyriausybės ar pasipylusios kritikos. Sprendimai pradėti rengti gerokai iki tol, tačiau viskas turėjo vykti teisiniu keliu, gerbiant ne tik žurnalistų teises, bet ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, todėl tam prireikė laiko“, – teigė S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas įvardijo ir pradingusį Vyriausybės pasitarimo įrašą. „Visų Vyriausybėje vykstančių neviešų darbinių pasitarimų dalyvių teisė kalbėti neviešai bus ir toliau gerbiama, – teigė parlamentaras. – Garso įrašus tvarko Vyriausybės kanceliarija, laikomasi įstatymų ir nusistovėjusios praktikos. Jei manoma, kad tai pažeidžia teisės aktus, yra teisinis kelias tokiems ginčams spręsti. Tai gali išaiškinti teismai, kurių galutiniai ir neskundžiami sprendimai bus gerbiami bei vykdomi.“
Šiomis dienomis baigiamas derinti biudžeto projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Seimui, anot S. Skvernelio, jis tikisi, kad tai dabar bus pagrindinis darbas ir šalutiniai reikalai esą neblaškys. „Nuo šių sprendimų priklausys visų šalies gyventojų ateitis. Tikiu, kad ir aš, ir ministrų kabinetas galėsime susitelkti į juos, o ne būsime įvelti į nesibaigiančias diskusijas ir politines rietenas“, – teigė S. Skvernelis.
DELFI primena, kad triukšmas dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo kilo po to, kai į Vyriausybę kreipęsi keli žurnalistai, paprašę pateikti pasitarimo įrašą, sulaukė atsakymo, kad įrašo nėra. Vyriausybės pasitarime, kurio įrašo prašė žiniasklaidos priemonės, Ministrų kabineto atstovai svarstė Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, turėjusias sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis.
Premjeras S. Skvernelis teigė nematantis pagrindo paviešinti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, nes pagal įprastą praktiką pasitarimai vyksta už uždarų durų. Po kelių dienų Vyriausybės kanceliarija informavo, kad įrašas sunaikintas.
„Pažymime, kad dokumentų saugojimo tvarką nustato ne tik reglamentas, bet ir dokumentacijos planas“, – nurodoma BNS antradienį pateiktame Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme. Vyriausybės atsiųstame dokumentacijos plane nurodyta, kad Vyriausybės posėdžių įrašai Dokumentų valdymo skyriuje saugomi 10 metų. Apie pasitarimo įrašus jame neužsimenama.