"Pacientai kaltina vaistines, kodėl pastarosios neužsako vaistų iš vaistus tiekiančių didmeninių įmonių, tačiau pastarosios jų nebeturi", - susidariusią situaciją komentavo E.Tarasevičius.
Pasak jo, jau prieš metus didmenininkai įspėjo, kad jei Valstybinė ligonių kasa (VLK) neatsiskaitys su vaistinėmis, o šios neatsiskaitys su didmenininkais, Lietuvoje pradės trūkti kompensuojamų vaistų, nes užsienio vaistų gamintojai jų nebetieks.
"Mūsų šalies didmenininkai taps nepatikimais partneriais užsienio firmoms", - pabrėžė E.Tarasevičius. Spaudos konferencijoje farmacininkai kritikavo metų pradžioje Vyriausybės patvirtintą kreditorinio įsiskolinimo medicinos įstaigoms ir vaistinėms grąžinimo tvarką, pagal kurią, anot jų, "niekas neaišku".
Pagal šią tvarką, kuri nors finansinė institucija, pavyzdžiui bankas, valstybinei ligonių kasai suteikia kreditą, kad ši galėtų atsiskaityti su vaistinėmis.
Pagal kitą variantą,valstybinės kasos skolas vaistinėms perimtų didmeninės prekybos įmonės, kurios tą sumą išbrauktų iš skolos, kurią joms skolingos vaistinėms. Tuomet Valstybinė ligonių kasa taptų didmenininkų skolininke.
Už banko suteiktą kreditą reikės mokėti palūkanas, dėl kurių šiuo metu kyla didžiausi nesutarimai.
Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos direktorius Rimantas Žemaitis abejojo dėl VLK parengtos tvarkos, pagal kurią didmenininkai turėtų perimti skolas, nes neaišku, kada jos bus grąžintos, kokiomis sąlygomis, kokias reikės mokėti palūkanas bei visiškai neaiški finansinė institucija, iš kurios tuos pinigus bus galima atgauti.
"Didmenininkai gali perimti skolas tik tuo atveju, kai bus aiški finansinė institucija, iš kurios bus galima atgauti skolas bei bus aiškios palūkanos", - dėstė asociacijos poziciją R.Žemaitis. Pasak jo, palūkanas finansinei institucijai turi mokėti arba VLK, arba valstybė, jokiu būdu ne vaistų didmeninės prekybos įmonės ar vaistinės.
"Valstybinė ligonių kasa nekontroliuoja situacijos, kuri susiklosčiusi vaistų rinkoje, tačiau VLK metami kaltinimai ne visada teisingi", - pabrėžė R.Žemaitis. Jis teigė, kad "kalta valstybė, kuri prisiima įpareigojimus, o po to, paveda juos vykdyti Valstybinei ligonių kasai".
"Tik valstybė, skubiai imdama kreditus ar išleisdama obligacijas, turi surasti pinigus ir grąžinti skolas vaistinėms ir didmenininkams",- siūlė išeitį R.Žemaitis. Pasak vaistinių asociacijos "Provifarma" direktorės Janinos Urbienės, VLK kreditorinis įsiskolinimas nuolat didėja.
2001 metų sausį kreditorinis įsiskolinimas vaistinėms buvo 100 mln. litų, o šių metų pirmąjį mėnesį beveik dvigubai didesnis - 184,7 mln. litų. J.Urbienės teigimu, VLK disponuoja didžiuliais pinigais, tačiau situacijos nevaldo.
"Kokie vaistai patenka į kompensuojamų vaistų sąrašą nulemia vyriausieji ligų specialistai, kurie pinigų neskaičiuoja, o žiūri tik per medicinos prizmę", - kalbėjo J.Urbienė.
Ji pabrėžė, kad "vaistininkai nedalyvauja nei vaistų registravime, nei kompensuojamų vaistų sąrašų sudaryme, nei vaistų pirkime, nei išrašyme, o tik aprūpina pagal receptą ligonį". "Privalomojo sveikatos draudimo taryboje nėra nei pacientų, nei vaistininkų atstovų", - piktinosi asociacijos direktorė.
E.Tarasevičius sakė, kad dėl nesprendžiamų problemų artimiausiu metu gali būti rengiami piketai bei nepaklusnumo akcijos. Planuojama, kad pirmasis piketas vyks Vilniuje, prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Tai komentuodamas, sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas penktadienį žurnalistams sakė, jog streikais, kuriais grasina farmacininkai, valstybės biudžetas nebus padidintas ir neatsiras galimybių valstybei atsiskaityti su farmacininkais.
"Nemanau, kad streikai yra priemonė realiai spręsti iškilusias problemas", - sakė viceministras.
Jo teigimu, ieškoma galimybių kitų metų biudžete padidinti lėšas vaistams kompensuoti, taip pat ieškoma finansinės institucijos, kuri suteiktų galimybę restruktūrizuoti skolą - sumokėtų farmacininkams ir pasirašytų sutartį su ligonių kasa, kad pinigus atgaus per metus ar dvejus.
Jei tokia galimybė bus rasta, pinigai farmacininkus turėtų pasiekti šiais metais. Tokiu būdu tikimasi farmacininkams grąžinti pusę lėšų, kurias jiems skolinga valstybė.
Viceministro nuomone, atsakomybę dėl skolos didėjimo turi prisiimti ir patys vaistininkai, nes yra daug atvejų, kai vaistininkas, galėdamas pasirinkti pigesnį vaistą, pirkėjui pasiūlydavo brangesnį, tikėdamiesi daugiau uždirbti.
Pasak G.Černiausko, įsiskolinimai farmacininkams atsirado ne šiemet ir jie didėja, nes valstybė prieš keletą metų prisiėmė didesnius įsipareigojimus, nei realios valstybės finansinės galimybės.