Klausimą, kuris susijęs su V. Landsbergio statusu, svarstant deklaraciją dėl A. Ramanausko-Vanago, pirmasis uždavė Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas.
„Gerbiamas kolega, dėl šito projekto aš nelabai ką galėčiau prikišti. (…) Tačiau, ar šitoje deklaracijoje mes negalėtume spręsti ir kito klausimo. Dabar formaliai po 1990 m. kovo 11-osios valstybė, teigiama, kad neturėjo vadovo, ir to nesiekiama pripažinti. Koks jūsų vertinimas, kad užpildytume visas spragas“, – klausė E. Gentvilas.
Atsakydamas R. Karbauskis priminė, kad KT jau yra išsakęs nuomonę šiuo klausimu.
„KT išaiškino, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui. Jūsų arba kitos politinės grupės vardu reikėtų dar kartą prašyti KT išaiškinti tą padėtį, nes dabartiniai išaiškinimai neleidžia mums priimti sprendimo dėl to, kad Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas būtų laikomas ėjęs Lietuvos vadovo pareigas“, – atsakė valstiečių-žaliųjų lyderis.
Konservatorė Rasa Juknevičienė perklausė, ar R. Karbauskis neinicijuotų viso Seimo kreipimosi į KT dėl šio klausimo.
„Nes jau dabar pripažintas Žemaitis-Vytautas, pripažinsime Ramanauską-Vanagą, tai yra naujos aplinkybės, kurios galėtų leisti KT apsarstyti šitą gėdingą situaciją, kurioje esame atsidūrę“, – sakė R. Juknevičienė.
R. Karbauskis atsakė, kad „būtų keista, jeigu jie inicijuotų tokį kreipimąsi, bet pažadėjo, kad jis, kaip Seimo narys, ir jo nuomone – taip pat ir kolegos pasirašytų, jeigu tokia iniciatyva būtų.
„Kaip Jūs teisingai įvardinote, kito kelio nėra, tik dar vienas kreipimasis į KT. Būtų keista, kad mes inicijuotume tokį kreipimąsi, bet aš, kaip Seimo narys, ir, manau, kad mano kolegos, tikrai tokį kreipimąsi pasirašytume, jeigu jūs tą kreipimąsi paruoštumėte“, – sakė R. Karbauskis.
Siūlo partizanų vadą pripažinti valstybės vadovu
R. Karbauskis antradienį pakvietė Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją dėl galimybės pripažinti, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, rašė BNS.
R. Karbauskio iniciatyva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai parengė ir Seimui teiks svarstyti deklaraciją dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos vadovu, teigiama pranešime spaudai.
Su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vadovybė 1949 metais A. Ramanauską Vanagą paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio – Vytauto pavaduotoju ir ginkluotųjų pajėgų vadu.
J. Žemaitis – Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1954 metų lapkritį. Įstatymais jis pripažintas kaip valstybės vadovas.
„Valstybė privalo įvertinti A. Ramanausko – Vanago faktinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – teigia R. Karbauskis.
A. Ramanauskas – Vanagas 1952-1953 metais pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kavos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Kai kurie teisininkai sako, kad A. Ramanauską – Vanagą valstybės vadovu būtų galima pripažinti tik radus duomenų, kad po J. Žemaičio – Vytauto mirties jis vykdė pirmininko pareigas.