Esą į teismą kreiptųsi piliečiai, kurie negalėjo už jį balsuoti rinkimuose. R. Paksas neįvardindamas, kas jie tokie, teigė žinąs, kad žmonių, kurie būtų pasirengę tai daryti yra.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas advokatas Ignas Vėgėlė mano, kad tokio proceso galimybės yra ribotos. Tačiau, teisininko vertinimu, tai, kad Lietuvos politikai šio klausimo neišsprendžia, yra negerai ir gėda.
„Mano supratimu, tai turėtų būti padaryta, ir kuo skubiau, nes tai skamba neskaniai. Nepaisant to, kad šansai tam procesui, kurį minit, yra labai menki“, – sakė I. Vėgėlė.
Jis paaiškino, kad tiesiogiai kreiptis į EŽTT negalima, prieš tai turi būti išnaudotos visos nacionalinės priemonės.
„Nedidelė smulkmena yra ta, kad reikėtų pereiti visą nacionalinių teismų karuselę: reikėtų sugalvoti nacionalinį ieškinį, kad nacionalinis teismas jį priimtų, kad jis pereitų visas instancijas, ir tada galiausiai atsidurtume EŽTT. Teoriškai tai gal ir galėtų įvykti. Tokio ieškinio pasekmės galėtų būti žalos priteisimas, reputacinė žala“, – sakė I. Vėgėlė.
Interviu DELFI R. Paksas aiškino, kad jo tikslas dabar yra prezidento rinkimai. Esą kelią į juos galėtų atverti ne tik Seimas savo sprendimu.
„Konstitucinis Teismas (KT) gali pakeisti savo sprendimą. (…) Taip pat yra pažeidžiamos žmonių, kurie norėtų balsuoti už mane teisės. (…) Jeigu šitie žmonės paruoš kolektyvinį ieškinį, kad jų žmonių teisės yra pažeistos, aš manau, kad rinkimai gali būti pripažinti nelegitimiais“, – sakė R. Paksas.
Jis teigė žinąs, kad tokios iniciatyvos jau ruošiamos.
Jis taip pat neatmetė, kad gali siekti ir antros Europos Parlamento nario kadencijos. Politikas pavyzdžiu Lietuvai mato Viktoro Orbano vadovaujamą Vengriją, ir mano, kad lygiavertiškai pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu niekam nepavyko todėl, kad nepakankamai stengėsi.
- Yra ir dar viena Jūsų iniciatyva – buriate visuomeninį komitetą, kurio tikslas yra EP rinkimai. Ar Jums pačiam tie EP rinkimai nėra tas planas B arba gal net tikrasis tikslas?
- Tos formuluotės yra netikslios. Tai yra judėjimas, kuris vadinasi „Šaukiu aš tautą“. Jis užregistruotas rugpjūtį. Jo tikslas nėra Europarlamento rinkimai. Jo tikslas yra suburti panašiai mąstančius žmones, kurie nenori pasiduoti viską nušluojančiam globalizmo judėjimui, norėtų išsaugoti valstybę, tautą, tradicijas papročius. Pasisakytų, kaip Trumpas (JAV prezidentas - DELFI) sako, „Lietuva – virš visko“. (…)
- Ar Jūs pats sieksite dar vienos EP nario kadencijos?
- Aš nesu atsakęs sau į šitą klausimą šimtu procentų. Praeitą savaitę aš aiškiai pasakiau, kad darysiu viską, kad būtų leista dalyvauti prezidento rinkimuose, ir dalyvausiu juose. Ar tai derės su dar vienos EP kadencijos siekimu – galbūt.
- Pastaruoju metu čia driokstelėjote su savo idėjomis, kurias ekspertai įvertino kontroversiškai – pavyzdžiui, apie referendumą dėl lito sugrąžinimo, Lietuvos demilitarizaciją. Iš kur pas Jus galvoje šitos idėjos gimė?
- (…) Idėja dėl lito yra visiškai ne nauja. Ji pasakyta tuo laiku, kai žmonės pamatė, kad ne visiškai gerai su tuo euru. Grįžkim į tą laiką, kai mus privertė įsivesti eurą. Aš ir tada kalbėjau: klausykit, paklauskime žmonių, padarykime referendumą, ar žmonės nori litą pakeisti į eurą. (…) Aš visą laiką buvau nuoseklus.
- Paprastai žmonės, kai formuluoja savo idėjas, remiasi kažkokiomis teorijomis, ekspertais, mąstytojais, filosofais. Kas yra tie žmonės, kurie Jums daro įtaką? Ką Jūs skaitot?
- Aš skaitau labai daug.
- Pavyzdžiui, kuo grįsta idėja dėl lito?
- Pasižiūrime į Lenkiją, ir turime atsakymus. Paimkime Vengriją, kuri pasakė, kad „ne, mums nereikia, mes sugebame ir sugebėsime“. Patinka mums V. Orbanas, ar ne, bet per dvi kadencijas jis sukūrė daugiau nei 700 tūkst. papildomų darbo vietų. Į Vengriją sugrįžo 50 tūkst. gyventojų, kurie buvo išvažiavę. Vengrai grąžino visoms tarptautinėms institucijoms visas skolas.
Imkime Skandinavijos valstybes, viena turi savo piniginį vienetą, kita neturi. Pragyvenimo lygis yra toks pats, klausimas, kodėl turėčiau gyventi su euru, jei man patinka litas?
- Tai V. Orbanas Jums yra politiko pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti?
- Man pavyzdys yra Čerčilis. Antras galėtų būti Ruzveltas. Bet manau, kad tokios nedidelės valstybės šiandieninis politikas Viktoras Orbanas yra tinkamas pavyzdys. Lietuva juo galėtų sekti.
Jis taip pat yra kritikuojamas, kad šalis tikrai nedemokratėjo jo valdymo metu. Buvo ir protestų.
Žinau, kad protestai būna arba organizuojami, arba kažkam skiriami. Jeigu vengrų tauta trečią kartą jį išrenka premjeru, ar sako kažką tas faktas? Man tai daug ką sako.
- O Jūsų vertinimu, turint minty Rusijos kaimynystę, Lietuvai naudingiau būti „virš visko“, ar draugų rate?
- Aš manau, kad nemokamų pietų niekuomet nebūna. Aš manau, kad ES yra pasikeitusi, nuo to laiko, kai mes į ją stojome. Dabar yra didžiulė priešprieša tarp tų valstybių, kurios norėtų tautų Europos ir tarp tautų, kurios norėtų būti federalistinės, iš vieno centro valdomos. Manau, kad 2019 m. rinkimuose bus didelė priešprieša tarp tų ideologijų. Aš pasisakau už ES, bet už pasisakau už tautų ES.
O kas dėl kaimynų, aš manau, kad mums reikia žiūrėti savo valstybės, (…) o su kaimynais mums reikia kalbėtis – ir su Rusija, ir su Briuseliu, ir su Vašingtonu, ir su Ryga, ir su kuo tik nori, ir visur matyti savo interesus. Tą daro visos valstybės.
- Jūs manote, kad su V. Putinu galima susikalbėti abipusių interesų kalba?
- Aš tikiu tuo. (...) Grįžkime prie Čerčilio, jis niekada neleistų daryti sprendimų nesišnekėjęs, visuomet išbandytų visus įmanomus būdus šnekėtis.
- Ar prisimenate nors vieną precendentą, kai kam nors pavyko pasikalbėti su V. Putinu?
- Gal buvo nepakankamai bandyta. Jeigu nuo ryto iki vakaro vyksta propaganda, kad ten yra blogai, (…) Reikia kažkaip pradėti šildyti tuos santykius.
- Dar kalbant apie Rusiją, ruošdamasi interviu atsiverčiau 2003 m. „Kauno dienos“ straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, kiek viešųjų ryšių kompanijos daro įtakos valstybės politiniam gyvenimui. Ten buvo analizuojama galima Rusijos konsultacinės bendrovės „Almax“ įtaka. Ar esate naudojęs Rusijos PR'o bendrovių paslaugomis, ir ar naudotumėtės ateityje?
- Kas tas „Almax“ - žinau. Aš žinau, kad tai yra du žmonės, kurie kažkokiu būdu konsultavo kažkokias įmones Lietuvoje. Viskas. (…) Čia yra žaidimas, nesinaudojau, nesinaudoju ir nesiruošiu tuo naudotis, man užtenka savos komandos, savo žmonių ir savo patirties. (…)
- Kalbant apie vidines kovas. Kokie – Jūsų santykiai su R. Žemaitaičiu?
- Iš partijos pirmininkų pasitraukiau prieš dvejus metus, specialiai, aš nemėgstu, kad man kažkas nurodinėtų. Aš specialiai neužėmiau jokio posto – nei garbės pirmininko, nei kažkokio komiteto.
Atidaviau gražų gabalą savo gyvenimo kurdamas partiją. Suprantu, kad ateina laikas kitam žingsniui – tai yra judėjimas.
Pamačiau, kad partijoje ne viskas man patinka. Galiu dar kartą pasakyti, kad arba pirmininkas R. Žemaitaitis turi suvienyti partiją, arba turi pasitraukti iš jos. Nepadaryta nei tas, nei tas. Turbūt tik kai nusvils, jie pradės kažką keisti.
Konstitucinis Teismas prieš apkaltą teiktoje savo išvadoje 2004-ųjų kovo pabaigoje nustatė, kad tuometinis prezidentas R.Paksas Konstituciją šiurkščiai pažeidė trimis atvejais: kai suteikė pilietybę dosniausiam savo finansiniam rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos ir sąmoningai leido J.Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat kai davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti bendrovės "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R.Paksui artimiems asmenims.
Už šiuos šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą R.Paksas 2004 m. balandį per parlamentinę apkaltą buvo pašalintas iš prezidento posto ir neteko teisės eiti valstybinių pareigų, susijusių su priesaikos davimu.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas (AT) 2005 m. išteisino R.Paksą dėl valstybės paslapties atskleidimo J.Borisovui. Toks AT sprendimas paskatino R.Pakso ir jo rėmėjų pareiškimus siekti apkaltos rezultatų panaikinimo, yra rašęs BNS.