Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:

1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.

2. Mirties nuosprendis Adolfui Ramanauskui-Vanagui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.

Tyrimų metu nustatyti sužalojimai A. Ramanausko-Vanago kairės pusės apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje. Apatiniame žandikaulyje esantis sužalojimas yra šautinis, padarytas apvalkaline kulka. Tikėtina, kad viršutinio žandikaulio pažeidimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir apatinio žandikaulio, t. y. vienu šūviu. Darytina prielaida, kad dėl tokio netipinio šūvio A. Ramanauskas-Vanagas mirė ne iškart, bet po kelių minučių.

3. Adolfo Ramanausko-Vanago skelete konstatuoti durtiniai sužalojimai dešinės akiduobės gilumoje, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant Adolfą Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje. Slaptame akte taip pat minimos plačios mašnos žaizdos (nėra mašnos turinio), daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos 3-o piršto pjautinė žaizda.

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai buvo tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Šią savaitę vyks A. Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija

Šią savaitę, spalio 5-6 dienomis, Vilniuje vyks Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. - aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija.

„Šie metai Lietuvai yra išties ypatingi - šimtmečio akivaizdoje buvo rasti ilgai ieškoti tuometinio faktinio laisvos Lietuvos vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Mūsų tautos didvyris bus palaidotas garbingai ir už tai visos Lietuvos vardu noriu padėkoti istorikams ir archeologams, prisidėjusiems prie šios dovanos Lietuvai ir jos žmonėms“, - sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Spalio 5 d., penktadienį, 12 val. Seimo pirmininkas V. Pranckietis kartu su kitais valstybės vadovais pagerbs Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą Vilniaus universiteto šventų Jonų bažnyčioje.

12.10 val. pranešimą skaitys Lietuvos istorikas, publicistas, visuomenės bei politinis veikėjas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Visuomenė kviečiama atsisveikinti su velionio palaikais spalio 5 d. nuo 10 iki 20 val. Vilniaus universiteto šventų Jonų bažnyčioje. Šventosios Mišios Vilniaus universiteto šventų Jonų bažnyčioje bus aukojamos 18 val.

Spalio 6 d., šeštadienį, visuomenė galės atsisveikinti su palaikais nuo 10 iki 12 val. Vidudienį karstas bus išnešamas ir gedulinga procesija vyks į Arkikatedrą baziliką, kur 13 val. šv. Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po jų, 14 val., laidotuvių procesija vyks į Antakalnio kapines.