Ketvirtadienį už šią kandidatūrą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 13 parlamentarų.

Prieš M. Vainiutės kandidatūrą pasisakė opozicijos atstovai, tarp jų ir anksčiau ją į teisingumo ministres delegavusi Socialdemokratų partijos frakcija.

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė negalįs balsuoti už kandidatę dėl jos galimo interesų konflikto. Anot liberalo, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir pat M. Vainiutė pripažino, kad jau pavasarį jai pasiūlyta tapti Seimo kontroliere. Nepaisydama to, ji birželį Seimui pateikė ekspertinę išvadą dėl politinių partijų finansavimo tvarkos pakeitimo.

„Matau aiškų interesų konfliktą. Žmogus, kuriam siūloma eiti pareigas valstybės tarnyboje, jam pasakoma: bet tu turėsi už nedidelę sumą atlikti nedidelį vieną darbelį. Ir ji imasi šito darbelio. (...) Asmuo, kuris eina į Seimo kontrolierius, nesugebėjo išvengti interesų konflikto ar interesų konflikto regimybės dar prieš užimdamas šitas pareigas“, – teigė E. Gentvilas.

Tuo metu valdantieji gyrė M. Vainiutės kompetenciją, žinias, charakterio bruožus.

„Seimo kontrolieriaus tarnyba yra būtent tokia, kur reikia daugiau jautrumo (...). Žmonės į Seimo kontrolieriaus tarnybą kreipiasi kaip į paskutinę viltį, ir čia ypač svarbu tas žmogiškas bendravimas ir žmogiškieji gebėjimai. Ir profesorė, man regis, yra būtent toks žmogus (...) Žinodamas puikiai jos jautrumą, žinodamas jos net meninio žodžio galias, kurių nedaugelis čia turbūt žino, kviesčiau paremti šitą kandidatūrą“, – kalbėjo „valstietis“ Stasys Tumėnas.

M. Vainiutę į Seimo kontrolieriaus pareigas teikė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Ji pakeis Seimo kontrolierių Raimondą Šukį. Jo penkerių metų kadencija baigėsi balandžio mėnesį.

Praėjusią savaitę per kandidatūros pristatymą Seime eksministrei daugiausia teko aiškintis dėl pateiktos išvados valdančiųjų inicijuotoms pataisoms, kurios keičia partijų finansavimo sistemą.

Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad nepaisant joje nurodytų galimų prieštaravimų Konstitucijai, išvada palankiai įvertina projektą. Opozicija išvadą kritikavo teigdama, kad jos negalima laikyti nepriklausoma, siejo valdančiųjų projektui palankų vertinimą su siūlymu užimti Seimo kontrolieriaus postą.

Vasarą kartu su atsistatydinančiu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Darijumi Beinoravičiumi M. Vainiutė pateikė ekspertinę išvadą valdančiųjų projektui, jis iš esmės keičia partijų finansavimo tvarką, taip pat nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atiduoda dalį buvusių bendražygių dotacijos.

Išvadoje teigiama, kad projektas neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

M. Vainiutė valdančiųjų buvo paskirta teisingumo ministre, tačiau pavasarį pasitraukė iš pareigų dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.