„Jeigu anksčiau viską buvo galima pataisyti druska ir cukrumi, tai dabar reikia improvizuoti su žolelėmis ir sėklomis“, – sako mama Vilija, kuri džiaugiasi pakeistu valgiaraščiu ir vardija, kad namuose taip pat nebūna nei saldintos arbatos, nei jogurtų su priedais ar riebaluose keptos mėsos.
Džiaugiasi ir Vilniaus rajone gyvenanti Klementina. Ji teigia, kad pati ragavo valgykloje tiekiamo maisto ir buvo labai maloniai nustebinta ir kaina, ir skoniu.
Tačiau ne visos mamos džiaugiasi. Du sūnus auginanti mama Kristina piktinasi ir skaičiuoja, kad pakeistas valgiaraštis gerokai tuština šeimos piniginę: „Dar nesu pirkusi tiek šaltų užkandžių vaikams. Žinodavau, kad iš ugdymo įstaigos jie grįš sotūs ir patenkinti maistu, o dabar vyresniojo kuprinė pilna riešutų, džiovintų vaisių, sumuštinių su dešromis“. Mokykloje ir darželyje tiekiamą maistą mama vadina „papilkėjusia pliurze“.
Toks mamų susiskirstymas į dvi stovyklas visiškai nestebina subalansuoto maisto ekspertės Ritos Šilenskienės. Jos teigimu, tiems vaikams, kurių namuose nėra įpročio maitintis sveikai, tikrai sunku ir naujas maistas nekelia apetito.
Sūnų į mokyklą išleidžia su pilna kuprine maisto: reikia mėsos
Dviejų sūnų mama Kristina piktinasi: „Ar mes taip visi per kelias savaites tapome sveikuolių tauta?“ Vienas sūnus lanko darželį, kitas – pradinę mokyklą, tačiau, kaip teigia mama, nė vieno netenkina valgyklose ruošiamas maistas.
„Mane visada stebino mūsų valdžios atstovų neeilinis sugebėjimas per porą savaičių viską, kas gera, suardyti, sunaikinti, negirdėti paprastų žmonių nuomonės. Negi tie, kurie nusprendė padaryti iš vaikų maisto tokią nesąmonę – patys neturi vaikų? Ar jau mes taip visi per kelias savaites tapome sveikuolių tauta? Ir sveikuoliai šiuo atveju – labai abejotini“, – piktinosi Klaipėdoje gyvenanti mama.
Mama pasakojo, kad garuose ruošti mėsos patiekalai nėra labai patrauklūs ir jos sūnums nekelia apetito. Nepatraukliai atrodo ir brokolių kotletai ar žemaičių blynai su cukinijomis.
„Mėsos patiekalas kartą per dieną. Troškintas, virtas garuose ir panašiai. Apie jokias triušienas, kalakutienas ar panašiai, net nesvajokite, – vardijo mama Kristina. – Vaikas gauna garuose virtą papilkėjusią pliurzę. Be skonio, be kvapo, be vaizdo.“
Mama teigia, kad anksčiau mėgstamiausias valgyklų patiekalas jos sūnums buvo šnicelis su bulvių koše, kurio nebeliko.
Beje, ji skaičiuoja, kad pakitęs valgiaraštis gerokai patuština šeimos kišenes. „Dar nesu pirkusi tiek šaltų užkandžių vaikams. Žinodavau, kad iš ugdymo įstaigos jie grįš sotūs ir patenkinti maistu, o dabar vyresniojo kuprinė pilna riešutų, džiovintų vaisių, sumuštinių su dešromis. Taip taip, gerbiami valdžios dėdės, augantiems vaikams reikia mėsos, – rėžė mama Kristina. – Mažius prieš darželį dar automobilyje suvalgo sūrelį, kuris, beje, irgi uždraustas, ir užsigeria mūsų sodo obuolių sultimis, kurias irgi uždraudė. Ir nereikia aiškinti, kad viskas daroma vaikų labui, jeigu bent kiek gerbtumėte tuos mūsų vaikus, pirmiausia paliktumėt juos ramybėje.“
Mama teigia, kad būtent maitinimas anksčiau ugdymo įstaigose buvo vienas sklandžiausių dalykų. „Deja, įvedėte savo tvarką ir tėvų piniginės tuščios, – skundėsi klaipėdietė. – Pasirodo, Lietuvoje daržovės, kurios paskui būna išmetamos, nes nesuvalgomos, yra brangesnės už mėsą. Aišku, kažkam toks užmojis atnešė netikėtos ir nemažos naudos. Vien prie mūsų mokyklos atsidarė dar viena kebabinė, o picas gaminanti užeiga per ilgąją pertrauką nespėja suktis nuo alkstančiųjų vaikų.“
Iš vaikų girdi vien komplimentus
Du vaikus auginanti mama Klementina teigė, kad džiaugiasi ir mokykloje, ir darželyje tiekiamu maistu. „Pati valgiau dukros mokykloje. Šiaip mėgstu sūriai, todėl galvojau, kad maistas bus prėskas ir be skonio, bet buvau teigiamai nustebinta, – pasakojo mama. – Pirkau guliašą, kuris buvo tikrai skanus.“
Mama teigia, kad maistu nesiskundžia ir jaunėlis, darželį lankantis sūnus. „Kartą grįžęs pasakojo, kad valgė avižinių dribsnių blynelius, gardintus graikišku jogurtu, ir jam buvo labai skanu. Man pačiai tai neskamba skaniai, bet jis sakė, kad viską suvalgė“, – pasakojo mama.
Vilniaus rajone gyvenanti Klementina pasakoja, kad džiaugiasi ir maisto kainomis – karštą patiekalą pietums dukra gali nusipirkti už eurą ar kiek daugiau, stiklinė gėrimo kainuoja vos aštuonis centus. „Man ta porcija gal kiek mažoka, bet aš suaugęs žmogus, vaikams, manau, pakanka, gal net ir nesuvalgo tiek“, – svarstė mama.
Beje, ji pridūrė, kad darželyje, dar prieš rudenį, visi tėvai susirinko, gavo valgiaraščio pasiūlymus ir galėjo išreikšti pastabas. „Mums išdalino galimus meniu, kur visi maitinimai buvo suskaičiuoti pagal kalorijas, ir galėjome pasakyti, kas mums tinka ir kas ne, – pasakojo Klementina. – Pavyzdžiui, pagal kalorijų kiekį, sriubą turėjo virti be mėsos, bet mes paprašėme, kad neduotų kompoto ar kokio kisieliaus, kad pakaktų kalorijų, ir sriubą virtų skanesnę.“
Mama pasakojo, kad jos sūnus iš darželio grįžta sotus, nors svarstė, kad kažko gal ir nesuvalgo. „Jei, pavyzdžiui, į bulvių košę įdėtų morkų, jis nevalgytų, nes tai nebūtų tiesiog bulvių košė. Bet tai tiesiog vaikai“, – šyptelėjo mama.
Džiaugiasi pakeistu valgiaraščiu
Mama Vilija pasakojo, kad negali vertinti visų ugdymo įstaigų valgyklų darbo, tačiau savo vaiko valgykla labai džiaugiasi.
„Vienintelis dalykas, kurio nevalgo mano vaikas – ketvirtadienį pietums patiekiamas žuvies apkepas. Ir tai ne todėl, kad neskanu, o kad nuo kūdikystės su žuvimi nedraugauja. Valgo tik lašišą, upėtakį, o jūros lydekos net kvapo negali pakęsti“, – teigė mama.
Nuo rugsėjo ugdymo įstaigose tiekiama arbata turi būti be cukraus, patiekalai gausiau gardinami daržovėmis, naudojama mažiau druskos, tačiau ir tai mamai nesukelia rūpesčių.
„Mano vaikai nuo mažumės pripratę arbatą gerti be cukraus, tikrą kakavą, o ne kakavos gėrimą, kurio didžiąją dalį sudaro cukrus, vandenį, namines sultis, o limonadus ir pirktines sultis – tik per kviestines šventes. Valgo daržoves, vaisius, uogas. Jogurtus perkame paprastus, be jokių priedų. Juos gardinu savos gamybos šaldytomis uogomis ar jų tyrėmis. Salotas gardinu petražolėmis, bazilikais, saulėgrąžų ar kitomis sėklomis. Kukurūzus perku be cukraus, o apie glaistytus nėra nė kalbos, traškučiai – talerių pavidalo, – vardijo mama. – Šalia namų yra kepyklėlė, kurioje dėžėmis, kad nereiktų dažnai vaikščioti, perkame lazdeles ir becukrius krekerius. Blynai – retas svečias, bet jeigu jau kepu, tai renkuosi rupesnius kvietinius, grikinius miltus. Kuo mažiau visokių bulvių košių, dešrelių. Mėsą dažniausiai troškinu arba kepu orkaitėje.“
Mama Vilija pasakojo, kad net ir kotletus, bulves ar varškėčius kepa orkaitėje: „Ir sveikiau, ir švariau“.
Beje, mama pridūrė, kad jos vaikai žino, kad yra saldainiai, cukrus ar kiti užkandžiai. „Tikrai žino, kas yra saldainiai, bet turbūt prašysiu, kad per Kalėdas seneliai ir kiti artimieji vietoj saldainių dovanotų riešutų ar džiovintų vaisių. Žino, kas yra traškučiai ir panašiai, – teigė mama. – Mėsainius darosi patys, nes greito maisto užkandinėje dar nėra buvę, o ir nesiveržia. Arbatą saldinasi tik viešėdami pas senelius. Iš jų gauname ir virtų uogienių, kurios sau ilgai ir ramiai stovi, kol galų gale koks stiklainiukas kapituliuoja prieš retai valgomus blynus ar varškėčius.“
Nauju valgiaraščiu besidžiaugianti mama tikino, kad maisto ruošimas yra menas: „Jeigu anksčiau viską buvo galima pataisyti druska ir cukrumi, tai dabar reikia improvizuoti su žolelėmis ir sėklomis“.
Ekspertė: kalti patys tėvai
„Šeimose neturime geros mitybos kultūros. Esame pamiršę, kas yra sveikas, natūralus ir geras maistas, – kalbėjo subalansuotos mitybos ekspertė, akademijos „Pirmas šaukštas“ įkūrėja Rita Šilenskienė. – Pramonė iškreipė mūsų supratimą apie maistą ir jo gaminimą.“
R. Šilenkskienės teigimu, vaikai jau nuo mažumės pratinami prie tokių produktų, kurie nėra natūralūs ar sveiki. „Tyrelės ir taip toliau. Jie nemato virtuvėje gaminančios mamos, nesupranta tikro maisto kvapo ir skonio, – apie mažuosius kalbėjo ekspertė. – Tada ir prasideda tokie dalykai, kad kai mokykloje gauna sveikesnio maisto, tai jiems yra nevalgoma ir nenormalu.“
Ekspertė nekritikavo valdžios noro įvesti naują valgiaraštį, tačiau teigė, kad tam reikėjo pasiruošimo. „Keista, kad viskas buvo taip „nuleidžiama“ be jokio paaiškinimo, kodėl vaikai turi sveikai maitintis, – teigė ekspertė R. Šilenkskienė . – Jei prieš kokius metus Sveikatos apsaugos ministerija su specialistais būtų vykdžiusi akcijas ar paskaitas tėvams, klasėse būtų kalbėję su vaikais, o paskui pateikę tokias maitinimo nuorodas, manau, nebūtų buvę tokio didelio pasipriešinimo.“
Specialistės teigimu, į šiuos pokyčius turėtų reaguoti ir tėvai: „Tėvams reikia pradėti namuose gaminti sveiką maistą, pratinti, bent jau daržovių kiekį padidinti. Savaitgalį reikėtų gaminti su vaikais ir aiškinti, kas yra sveikas maistas. Juk mūsų tėvai nežino, kas yra sveikas maistas, tėvai nerodo pavyzdžio, o priešingai, sako „na, pakentėkite ten, mokykloje, grįžę gausite bandelių ar kažko dar“. Taip ir išeina – skonis iškreiptas ir nėra gero pavyzdžio“.
Pati specialistė teigė, kad apžvelgė pakitusį valgiaraštį ir jame nemato nieko blogo. „Jis (valgiaraštis – DELFI) tikrai nėra blogas. Jei vaikai valgytų taip, kaip rekomenduojama dabar, nebūtų kas trečias, baigęs mokyklą, paliegęs, o kas penktas – netinkantis kariuomenei. Rodikliai rodo, kad vaikai mokyklą baigia būdami labai nesveiki, – kalbėjo subalansuotos mitybos specialistė R. Šilenkskienė. – Padidintas daržovių kiekis ir sumažintas blogųjų riebalų, rafinuotų aliejų ir baltų miltų naudojimas kaip tik į naudą. Cukrus, balti miltai, rafinuoti aliejai ir hidrinti riebalai – keturi „blogiukai“, kurie vyravo mokyklų valgyklose.“
Tėveliai ir mokiniai, gal ir Jūs norite pasidalyti įspūdžiais apie mokymo įstaigose tiekiamą maistą? Jūsų laiškų su įspūdžiais bei nuotraukomis lauksime el. paštu pilieciai@delfi.lt. Laiškus siųskite su prierašu „Maistas“.