Baiminamasi dėl žmonių saugumo
Bukonių seniūnijos, Petrašiūnų kaimo gyventoja Jurgita, pasakodama šios nakties košmarą sunkiai tramdo jaudulį. Nors naktį nesigirdėjo, kad lotų šunys, tačiau nerimas sukaustė jau visą gyvenvietę.
„Naktį nesigirdėjo šunų lojimo, o ryte pamatėm, kad aptvare nėra avių. Pradėjom ieškoti ir radom patį didžiausią avį papjautą, dvi apdraskytos – leisgyvės ir dvi dingusios. Didžiausią nerimą kelia tai, kad avinas papjautas ne kažkur laukuose ar pamiškėje, o tiesiog kieme. Kas būtų buvę, jei tuo momentu būtų į kiemą išėjęs žmogus? Kaimynė triukšmą kieme girdėjo apie 3 val. nakties, bet laimei, kad nėjo į lauką. Matyt tuomet vilkai ir „puotavo“.
Nuo vilkų išpuolių kenčia ne tik Bukonių teritorija, bet ir visa Lietuva. Internete sukurta grupė „Stop vilkų veisimui“, kas seka šios grupės įrašus, žino, kad šiemet Lietuvoje vilkų pjovimai kartojasi masiškai. Kiekvieną dieną vis nauji įrašai, kad pjaunami kanopiniai galvijai. Jei vilkų Lietuvoje turėtų būti apie 130, tai neoficialiais duomenimis jų pagausėjo iki 1000 ir prognozuojama, kad tokie vilkų išpuoliai žiemą dar labiau suaktyvės. Nejau mūsų valdžia laukia, kol vilkai pradės draskyti žmones?“, - su nerimu retoriškai klausė Jurgita.
Jurgita žada, kad avys naktimis bus laikomos tvarte, ganytis leis tik dienos metu ir tikisi, kad plėšrūnai nebus tokie išdrąsėję pulti dienos metu.
Seniūnija perspėja gyventojus
Vien tik per šį rugsėjo mėnesį gyventojai informavo Bukonių seniūniją apie penkis vilkų išpuolius. Nukentėjo jau Vaivadiškių, Karaliūnų, Liepių, Bukonių, o šią naktį ir Petrašiūnų gyventojai.
„Šį mėnesį mus informavo jau apie penkis vilkų išpuolius. Vieni gyventojai apie tai praneša, kiti nutyli, tačiau didžiausią nerimą kelią, kad vilkai ateina į namų kiemus. Tai rodo, kad jau laikas imtis veiksmų, kad vilkai gyventų savo miško teritorijoje, kad nekeltų pavojaus gyventojams. Plėšrūnai drąsėja – reikia imtis veiksmų, sureguliuoti jų populiaciją ir šiuos veiksmus turėtų atlikti šių sričių specialistai. Aplinkosauga, medžiotojai, įstatymų leidėjai – nelikite abejingi, priimkite sprendimus.
Savo ruožtu kviečiu gyventojus saugoti savo, ypač smulkesnius, kanopinius galvijus. Kviečiu medžiotojus atkreipti dėmesį į šios nakties įvykius. Seniūnija papildomai išplatins gyventojams informaciją apie gręsiantį vilkų išpuolių pavojų. Mano žiniomis, šiuo metu vilkai moko savo vilkiukus medžioti, tad labai didelė tikimybė, kad vilkai vis dažniau užsuks į žmonių namų kiemus, kur avis ar ožkas pagauti ir sudraskyti yra lengviau, nei stirną laukuose“, - sakė Bukonių seniūnas Artūras Narkevičius.
Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.
Palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28 proc. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar. „Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Į Žemės ūkio ministeriją plaukia nusiskundimai iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų dėl vilkų daromos žalos naminiams gyvūnams. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.
Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius: stato apsaugines tvoras, nušienauja žolę, bet tai nepadeda – vilkai vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, jų augintojai patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi nuolat mokėti kompensacijas.
Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.
ŽŪM keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį. „Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manome, kad veislinių gyvūnų augintojas turi gauti didesnę kompensaciją“, – sako ministras G. Surplys.