Tada S. Jakeliūnas buvo tiesiog finansų analitikas, dabar, tapęs politiku, S. Jakeliūnas pats ir ėmėsi tyrimo misijos. Tik tonas jo labai pasikeitė nuo knygos išleidimo laikų – jis teisina G. Kirkilą ir sako, kad pats krizės akivaizdoje būtų elgęsis taip pat.
Kol S. Jakeliūnas tiria krizę, opozicija sako, kad yra labai rimta priežastis jam trauktis iš komiteto pirmininkų. Mat išaiškėjo, kad S. Jakeliūnas, galimai, Konstitucinio Teismo pirmininką kamantinėjo dėl „valstiečių“ priimtos pensijų reformos.
Ekonomikos krizė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui S. Jakeliūnui – ilgą laiką itin įdomi tema. Dar 2010 metais išleistoje knygoje jis aiškinosi, kas kaltas dėl griūvančios Lietuvos ekonomikos.
Ištrauka iš S. Jakeliūno knygos „Lietuvos krizės anatomija“: „Kai jau turėtų būti akivaizdu, kad ne visos Lietuvos ekonominės krizės šaknys glūdi už Atlanto, galime pabandyti sudaryti savąjį krizės kaltininkų sąrašą. <...> Įdomu, kokia komisija galėtų įvertinti šių žmonių atsakomybę, nusikalstamą aplaidumą ir nekompetenciją?“
Krizės tyrimų Jakeliūnas norėjo imtis jau prieš aštuonerius metus, tik kaltininkais savo knygoje įvardijo tokius žmones: Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas; buvę ministrai pirmininkai: Algirdas Brazauskas ir G. Kirkilas; buvę finansų ministrai: Zigmantas Balčytis ir Rimantas Šadžius; buvę Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų nariai: Vytautas Navickas, Birutė Vėsaitė, Jonas Lionginas.
Kaip knygoje rašo pats S. Jakeliūnas, tai – žmonės, kurie 2004–2008 metais užėmė svarbius postus ir turėjo suvaldyti krizę, bet to nepadarė. Tačiau dabar jo vadovaujamo komiteto tyrime figūruoja kita – A. Kubiliaus vyriausybė ir paties A. Kubiliaus bei tuometinės finansų ministrės I. Šimonytės pavardės.
S. Jakeliūnas sako, kad nuomonės nepakeitė. Esą komitetas, ne teismas, tik nori išgirsti, kaip A. Kubiliaus valdžia dorojosi su krize.
„Tikslas nėra ieškoti kaltininkų. Tikslas – išsiaiškinti priežastis, aplinkybes, žmones, kurie bus pradėti kviesti į komisijos posėdžius, jie turi pateikti savo informaciją – vertinimus, kokie buvo sprendimai priimti ir kodėl. Nebus keliamas joks jų atsakomybės klausimas. Tikslas yra išsiaiškinti ir pateikti išvadas, kokias rekomendacijas padaryti ateity“, – tvirtina S. Jakeliūnas.
Tačiau I. Šimonytė sako, kad klausimai buvo suformuluoti asmeniškai, o paskui performuluoti.
„Klausimai buvo suformuluoti taip, kad jie buvo asmeniškai apie mane. Paskui tie klausimai buvo performuluoti, nes buvo sakoma, kad norime tirti krizės priežastis, nors mes su A. Kubiliumi, kaip aš dažnai juokauju, esame krizės pasekmės, o ne priežastys“, – juokauja I. Šimonytė.
A. Kubilius juokiasi pamatęs sąrašą S. Jakeliūno knygoje. Anot buvusio premjero, šios pavardės nugulė į šešėlį dėl valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio įtakos.
„S. Jakeliūnas yra akademinis tyrinėtojas, kurio nuomonę aš su įdomumu skaitydavau, bet dabar jis tapęs politiku, kuris turi būti paklusnus R. Karbauskiui. Jis jau įrodė, kas būna su nepaklusniais, tai S. Jakeliūnas yra paklusnus“, – pastebi A. Kubilius.
Nors ir norėjo tirti A. Kubilių, ko gero, S. Jakeliūnui teks kastis ir po valstiečių koalicijos partnerių – socialdemokratų, dabar jau tapusių socdarbiečiais, praeitį.
Komitete paaiškėjo, kad apie artėjančią krizę dar ankstesnė G. Kirkilo vyriausybė žinojo iš anksto. Finansų ministerijos ekspertas pareiškė, kad tuometinis finansų ministras R. Šadžius raštu buvo įspėtas, kad laukia nuosmukis, bet krizei nebuvo ruoštasi ir viskas palikta savieigai.
Šis faktas dabar pateiktas kaip naujiena, tačiau toje pačioje savo knygoje S. Jakeliūnas užsimena, kad G. Kirkilas ir jo aplinka turėjo žinoti, kas laukia.
Ištrauka iš S. Jakeliūno knygos „Lietuvos krizės anatomija“: „Įdėmiai sekiau ankstesnės vyriausybės vadovo (G. Kirkilo – LRT.lt) kalbas ir iš intensyvėjančios ekonominės demagogijos pernai supratau, kad jis (G. Kirkilas – LRT.lt) bei jo kolegos žino apie artėjančias problemas.“
Knygoje nuolat kritikavęs G. Kirkilą, vadinęs demagogu ir krizės kaltininku, dabar S. Jakeliūnas sako, kad ir pats būtų elgęsis taip, kaip tuometinis vyriausybės vadovas.
„Aš suprantu jį kaip premjerą galbūt, nes tai susiję ir su lūkesčių formavimu. Aš neteisinu jo, bet buvo mažumos vyriausybė ir tomis aplinkybėmis sakyti, kad ateina krizė, turime ruoštis... Jie viduje privalėjo ruoštis – nedidinti išlaidų, užtikrinti, kad rezervas būtų, pasirengimas, bet numatyti ir eskaluoti, kad čia krizė ir mes turim jai ruoštis – aš pats to nebūčiau daręs“, – sako S. Jakeliūnas.
G. Kirkilas sako, kad ir tada, ir dabar yra daug pranašavimų dėl būsimos krizės.
„Dabar kalba, kad tuo metu buvo daug pranašavimų dėl krizės – bet ar šiandien jų nėra. Tik vakar mačiau mūsų ekonomistų pranašystes, kad bus greit krizė, užsienio irgi. Tuo metu taip irgi buvo, nieko naujo čia nesikeičia“, – pastebi G. Kirkilas.
S. Jakeliūno komisijai krizės aplinkybes turės aiškinti ir ekonomistai. Vienas jų – į prezidento postą taikantis Gitanas Nausėda.
„Tai 2006 metų kovo mėnesį mes pirmą kartą su kolegomis išstojome viešai ir pasakėme, kad nekilnojamo turto burbulas netrukus gali sprogti. Kažkaip Lietuvoje yra taip, kad valdžios atstovai visada bando sumenkinti krizės mastą, bando sudaryti įspūdį, kad ji ten kažkur vyksta, bet pas mus neįvyks, praeis šonu“, – sako G. Nausėda.
Kol S. Jakeliūnas tiria krizę, jo paties veiklą nori aiškintis opozicija. S. Jakeliūnas buvo susitikęs su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu, jiedu kalbėjosi apie pensijų reformą, nors Konstitucinis Teismas sprendė, ar imtis nagrinėti šį klausimą. TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad S. Jakeliūno elgesys grėsmė valstybei – jis turėtų trauktis iš Biudžeto ir finansų komiteto vadovo pareigų.
„Šiuo atveju – Seimo narys po to, kai teisme priimama išvada dėl to, ar priimti svarstymui kreipimąsi ar ne, susitinka su Konstitucinio Teismo pirmininku. Mano žiniomis, tai buvo galimas spaudimas, gal ir išsakyti grasinantys žodžiai. Jei bus priimta, kažkas gali grėsti, tai vis dėlto yra spaudimas“, – tikina G. Landsbergis.
Tačiau S. Jakeliūnas teigia, kad šis teiginys neturi pagrindo.
„Tai niekuo nepatvirtintas teiginys, atvirkščiai – jis yra paneigtas Konstitucinio Teismo pirmininko. Jei kažkas inicijuoja tyrimą, kalba apie apkaltą, nesuprantu, ką tie žmonės daro – į asmeninius ginčus, kuriems nežinau, ar yra pagrindo, ar nėra, įtraukti Konstitucinį Teismą ir jo pirmininką yra nesusipratimas“, – sako S. Jakeliūnas.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad toks S. Jakeliūno vizitas prieštarauja įstatymams.
„Tai nepriimtina ir nesuprantama – galima dabar sakyti, ką nori – aš tik norėjau susipažinti, atnešiau literatūros, bet visi suprantame, kad lankymosi tikslas turbūt buvo ne tas. Dvejus metus nereikėjo susipažinti ir viskas buvo gerai. Lankymosi tikslas buvo kitas – pazonduoti, o ką gi mano teismo pirmininkas“, – aiškina V. Sinkevičius.
G. Landsbergio ir S. Jakeliūno ginčą – ar jis grasino teismui – spręs teisėsauga. S. Jakeliūnas dėl galimai tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo apskundė konservatorių lyderį prokurorams. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad skundą gavo, jis perduotas nagrinėti.