Komisijos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė paaiškino, kad vadinamieji „kietieji“ pirkimai yra vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Juos kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Kietieji“ pirkimai yra tada, kai perkama įranga, baldai, remonto darbai.
VPT vadovė Diana Vilytė DELFI patikslino, kad VPT yra nustačiusi pažeidimų šioje srityje. Buvo nustatyti pažeidimai perkant robotizuotų kamerų vežimėlius. Pagal galiojančią tvarką, jeigu nustačius pažeidimus konstatuojama, kad galima ištaisyti situaciją - pavyzdžiui, nutraukti pirkimą, tada sankcijos netaikomos.
„Šiuo atveju ištaisyti padėties negalima, ir yra sankcijos. Yra baudžiami komisijos nariai – tie, kurie vykdė pirkimą“, - paaiškino D. Vilytė.
VPT vadovė paaiškino, kad dėl sankcijos sprendžia administracinis teismas. Pirmosios instancijos teismas palaikė VPT poziciją, kad pažeidimas egzistuoja. Tačiau, pasak D. Vilytės, greičiausiai šis sprendimas bus apskųstas.
VPT vadovė Seimo komisiją informavo, kad jos tarnyba yra kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ vykdytų viešųjų pirkimų - projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Tačiau atsakymo kol kas negavo.
D. Vilytė DELFI teigė, kad pažeidimų nustatyta ir didelio statybos darbų pirkimo atveju.
„Ten buvo labai rimti pažeidimai, bet jie buvo užkardyti iki sutarties sudarymo, tada naujoji administracija nutraukė pirkimą ir naujas pirkimas nebeskelbiamas“, - sakė D. Vilytė.
Klausimų kelia programų pirkimo kontrolė
Seimo laikinosios komisijos narei A. Širinskienei klausimų kėlė vadinamųjų „minkštųjų“ pirkimų kontrolė. Jos nevykdo jokia išorinė institucija. A. Širinskienė D. Vilytės klausė, ar to negalėtų daryti jos institucija.
Tačiau VPT vadovė skeptiškai įvertino tokią mintį. Ji paaiškino, kad programų pirkimą kontroliuoti pagal viešųjų pirkimų tvarką būtų sudėtinga, nes tai yra susiję ne tik su finansais, bet ir su turinio dalykais.
„Kai kalbame apie programas, yra labai svarbus turinys, visuomenės interesas. Pagrindinis matuoklis yra reitingai, kuriuos turi stebėti nacionalinis transliuotojas. LRT yra daug kontrolės mechanizmų: audito skyrius, komisija, taryba“, – sakė D. Vilytė.
Komisijai priklausanti „valstietė“ A. Širinskienė įžvelgė bėdą, kad kontrolė priklauso nuo administracijos darbo kokybės.
„Jeigu taip atsitiks, kad jie nenorės kažko daryti, vėl gali kontrolės nebūti“, – sakė A. Širinskienė primindama, kad jau yra buvę taip, kad vertinimų nebuvo keturis metus.
Ji tai pat atkreipė dėmesį, kad tai nėra mažos vertės pirkimai, kai kurie jų siekia „ir po 300 tūkst., ir po 100 tūkst. eurų“. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad buvo randama dokumentų, kur sutartis buvo pasirašyta vėliau nei paskelbtas viešasis pirkimas.
Pasak jos, šiuo metu vienintelė galimybė aiškintis, kodėl taip nutiko, yra kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ir klausti, ar nėra dokumento klastojimo požymių. Nėra galimybių kreiptis ekspertinės išvados nepradedant baudžiamojo proceso.
D. Vilytė pasisakė už tai, kad kultūros pasaulyje, moksliniuose tyrimuose, nevyriausybių organizacijų aplinkoje būtų einama palengvinimo, o ne griežtinimo keliu.
„Turime rasti sveiką balansą tarp vakarietiško pasitikėjimo atsiradimo visuomenėje ir kontrolės“, – sakė VPT vadovė.
Kaip yra rašęs BNS, tyrimas dėl LRT finansų Seime buvo pradėtas praėjusių metų pabaigoje „valstiečių“ iniciatyva.
Komisijos iniciatoriai teigė norintys išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Kritikai šios komisijos sudarymą vadino politiniu spaudimu žiniasklaidai.