A. Juozaitis buvo vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatorų, kultūrinių leidinių redaktorius, buvęs tuomečio premjero Algirdo Brazausko patarėjas švietimo klausimais, vėliau Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje.

Paskelbęs apie savo kandidatavimą, A. Juozaitis pasakė kalbą, kurios metu konstatavo, kokioje padėtyje šiuo metu yra Lietuva. Anot jo, šiuo metu yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva – kai politinis elitas gyvena savo gyvenimą, o piliečiai – savo.

„Praktiškai mes nebekuriame bendro gėrio valstybės. Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau. O visi kiti piliečiai taip pat yra palikti sau. Taip yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva, dvi sanklodos ir jau dabar net dvi priešiškos stovyklos“, – sakė A. Juozaitis.

Pasak kandidato, tokią situaciją galima pavadinti tik valstybės naikinimo keliu. Šiuo keliu, anot A. Juozaičio, Lietuva eina į emigraciją – ne tik žmonių, bet ir kapitalo.

„Jeigu ieškotume, kas dėl to kaltas, tai galėtume pasakyti, kad yra sisteminė krizė, vieno kaltininko nėra. Kuri idėja kalta – kalčiausias Lietuvos išsivaikščiojimo yra neoliberalizmas“, – mano A. Juozaitis.

Anot jo, neoliberalizmas nuo tikro liberalizmo skiriasi tuo, kad teisės ir visos laisvės iš žmogaus yra perkeltos į korporacijas.

„Korporacijos atstovauja Lietuvai, sau, žmonėmis kaip subjektai, o žmogus paprastas, kuris dirba korporacijoms, yra paprasčiausia darbo jėga. Tik toks vaidmuo. Beteisė darbo jėga – profsąjungų nebuvimas tai geriausiai paliudija. Todėl augant BVP skurdas taip pat auga, mes visiškai nekylame darbo užmokesčio klausimu. Iš tikrųjų nėra tikro ryšio tarp verslo, didelio verslo ir žmogaus. Ten, kur turėtų būti politika, bet tai reiškia, kad nėra politikos“, – sakė kandidatas į prezidentus.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad į piliečių nuomonę dažnai yra neįsiklausoma. O tie, kurie yra kažkuo nepatenkinti, sulaukia raginimo tiesiog emigruoti.

„Nėra ko stebėtis, kad Lietuva yra grobstoma, pastaruoju metu net įžūliai iškertama. Ne tik miškai kertami, visas žaliasis rūbas yra naudojamas išvežimui korporacijų pelnui. Ir taip tarsi prikišamai bandoma įrodyti, kad piliečiai neturi jokios valios net savo aplinkai, nes jie nesipriešina. Taip turbūt ir yra, todėl ir pasakoma: emigruokite, jeigu nepatenkinti“, – savo kalboje sakė A. Juozaitis.

Keturi svarbiausi „bokštai“

Pasak filosofo, Lietuvoje svarbiausi yra keturi „bokštai“ – kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas ir teisingumas. Anot jo, visi šie „bokštai“ šiuo metu yra gerokai paardyti. Lietuvių kalba, jo manymu, tampa vis labiau pamestinuke. Kas yra šeima dabar aršiai ginčijamasi ir, anot A. Juozaičio, ją bandoma paversti niekuo. Tuo metu švietimas šiuo metu yra kaip pereinamasis kiemas įvairiems ministrams ir programoms.

„Politinė sistema padarė taip, kad teisėsaugos ir korupcijos sąvokos taptų tiek nuvalkiotos, jog parlamente ar parlamentinės partijos, skelbiančios kovą su korupcija, galiausiai pačios įkliūtų į korupcijos pinkles. Todėl korporacijų įtaka teisėsaugai turi būti mažinama griežtinant prokuratūros sistemą. Manau, kad prezidento vaidmuo čia bus ypatingas“, – kalboje sakė filosofas.

Pasak jo, nei dalyvavimas ES, nei kitose tarptautinėse organizacijose savaime visų šitų uždavinių nei atstatys, nei sutvirtins – tai pačios Lietuvos darbas.

„Aš griežtai pasisakau už Tėvynių Europą, o ne už federacinę Europą. Nacionalinio saugumo iššūkis, šių geopolitinių pasikeitimų laikais, žinoma, yra labai svarbus. Ir visa, ką mes esame įsipareigoję ir ką darome kartu su NATO, bus tęsiama. Bet remdamiesi bendrojo gėrio idėja mes turėtume suprasti, kad pati pavojingiausia armija, kuri mus gali užpulti – tai yra mūsų išeinančioji armija. Armija jaunimo, išskrendančio, išvažiuojančio iš Lietuvos. Reikia iškelti vėliavą ir pasakyti: Lietuva yra čia, nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai Lietuvos neliks čia“, – sakė A. Juozaitis.

A. Juozaitis teigia nepritariantis globaliai Lietuvai ir dvigubai pilietybei. Anot jo, tai ištrintų paties piliečio sąvoką.

Paklaustas, ką mano apie pavardžių rašybą originalo kalba, A. Juozaitis išsakė savo nuomonę apie Lenkiją.

„Lenkija yra didi mūsų kaimynė, mes istoriškai esame susipynę ir niekada mes neišsipinsime praeityje kas buvę. Bet praeitis reikalinga tam, kad būtų ateityje vilties, mokytis praeities reikia vardan ateities vilties. Todėl mes tikime, kad Lenkija galų gale supras, kad mes kaip solidi partnerė, kurios balso jai reikia ES, kad mes negalime paklusti vasališko nuolankumo reikalavimams, kuriuos ji kelia. Tos trys raidės, ką jos padarys? Jos įžeidžia ir lietuvių kalbą, ir lenkų kalbą. Nenorėčiau manyti, kad Lenkija susiveda į tris raides“, – sakė A. Juozaitis.

Birželio mėnesį grupė visuomenininkų išplatino viešą raginimą A. Juozaičiui kandidatuoti prezidento rinkimuose. Raginime buvo pabrėžiama, kad A. Juozaičio indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, valstybinė ir diplomatinė patirtis bei ištikimybė Sąjūdžio vertybėms ir nesusisiejimas su dabartine politine klase padės piliečiams pasirinkti prezidentą, kuriam rūpi Lietuvos valstybė.