Pirmadienį G. Nausėda sostinėje šalia Gyvybės mokslų centro pasakė kalbą, kurios metu paskelbė sieksiantis prezidento posto.

G. Nausėdą į renginį atlydėjo žmona Diana ir jį rinkimuose lydėsianti komanda – teisininkas Tomas Davulis, psichiatras Linas Slušnys, psichologas Andrius Kaluginas, žurnalistas Vytaras Radzevičius. Jo komandoje taip pat yra verslininkas Ilja Laursas, ekonomistas Teodoras Medaiskis, toksikologas Robertas Badaras, kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė.

Jo rinkimų štabo vadove taps ekonomistė Algė Budrytė.

Akcentas – gerovės valstybės kūrimas

Savo kalbą kandidatas pradėjo nuo liudijimo apie patyrimus, susijusius su tikėjimu.

„Nuolat prisimenu savo kelionę į Pabaiską, kur Švč. Trejybės bažnyčioje norėjau pamatyti ir išgirsti vieną iš seniausių Lietuvoje varpų. Ten sutikau nuostabią varpininkę ir šventovės saugotoją Kotryną, įkopusią į devintąją dešimtį, sudiržusiomis rankomis, tačiau šviesiomis, gilią sielą liudijančiomis akimis.

Kotryna nepavargdama meldžiasi už mus, kad būtų mažiau piktadarysčių ir kad pagaliau nustotume kariauti vienas prieš kitą. Tąkart pagalvojau: bet juk čia ir yra tikroji, tylioji Lietuva, kuri aria žemę, kepa duoną, auklėja vaikus, gelbėja žmones nuo ligų. Lietuva, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta, ji tiki, kad rytoj bus geriau… Ir taip jau dvidešimt aštuonerius metus!“, – sakė G. Nausėda.

Aikštėje gausiai susirinkusiems draugams, pažįstamiems, sekėjams bei žurnalistams ekonomistas G.Nausėda pasakė, kad pagrindinis jo uždavinys, tapus šalies prezidentu, sukurti gerovės Lietuvą. „Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. Gerovė – tai ne tik orios visų šalies piliečių pajamos. Gerovė – tai teisė gauti kokybiškas sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas. Gerovė – tai asmens orumas ir pasitikėjimas vienas kitu ir sava valstybe“, – sakė jis.

Šiandien Lietuva pagal gerovės valstybės indeksą yra 41 vietoje iš 149 pasaulio šalių, tuo tarpu kaimynai latviai – 37-ti, estai – 27-ti. „Kodėl? Juk startavome iš beveik vienodų pozicijų, turėjome maždaug tiek pat laiko ir išteklių“, – klausė G. Nausėda.

Taip pat jis išdėstė, kaip bus kuriama gerovės valstybė. Tai – inovacijos, kurios pavers Lietuvą pažangiausių technologijų šalimi, tai – smulkiojo verslo išlaisvinimas, kur daugybė žmonių pasiryžę sutverti darbo vietą sau ir artimiesiems, tačiau nuleidžia rankas, patyrę mokesčių presą ir biurokratinę savivalę. Tai – santarvė, kuri išvaduos iš beprasmių tarpusavio karų ir intrigėlių, asmeninių ambicijų, kurių tenkinimas užgožia valstybės tikslus bei sekina visuomenės kuriamąją energiją.

„Mums reikia nepriklausomo prezidento, kuris mąstytų globaliais masteliais, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti. Prezidento, kuris galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas“, – sakė jis.

Dar neapsisprendė dėl konservatorių pirminių rinkimų

G. Nausėda save apibrėžė kaip nepriklausomą kandidatą, tačiau teigė neatmetąs skirtingų visuomeninių judėjimų, atskirų asmenų ir politinių partijų paramos.

„Tačiau yra viena ir nedidelė ir kartu didelė sąlyga, tai neturėtų trukdyti mano siekiui važiuoti per Lietuvą, susitikti su žmonėmis, nesvarbu kokių politinių pažiūrų jie bebūtų. Ir, jeigu čia nėra jokių kliūčių, tai nematau ypatingų kliūčių atmesti vienos ar kitos politinės partijos paramą“, – sakė kandidatas.

G. Nausėda kol kas nėra apsisprendęs, ar dalyvaus pirminiuose rinkimuose dėl Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų paramos.

„Aš dar turiu keletą dienų įvertinti visas aplinkybes, gauti šiek tiek daugiau informacijos apie tai, kokie reikalavimai būtų keliami, ir tada priimsiu galutinį sprendimą“, – sakė G. Nausėda.

Kandidatas nori išsiaiškinti, ar konservatoriai mainais už paramą nekels kokių nors reikalavimų, kurie būtų susiję su savivaldos arba Europos Parlamento rinkimais.

„Man tai būtų nepriimtina, nes aš orientuojuosi tik į tuos rinkimus, kuriuose pats dalyvauju, tai yra LR prezidento rinkimai. Jeigu čia nėra jokių kliūčių, ir mes sudėliojame visus taškus, aš puikiausiai galiu dalyvauti ir pirminiuose konservatorių partijos rinkimuose“, – sakė G. Nausėda.

Parlamentarės Ingridos Šimonytės apsisprendimas dalyvauti rinkimuose, pasak jo, jam tik palengvintų sprendimo priėmimą.

„Jeigu atsirastų daug kandidatų, kurie suteiktų galimybę šios partijos rinkėjams pasirinkti, ir tai būtų labai įvairūs kandidatai, man tai tik palengvintų apsisprendimą. Nes aš tada galėčiau ramiai konstatuoti akivaizdų faktą, kad štai yra iš ko pasirinkti“, – sakė G. Nausėda.

Su kitomis partijomis jis teigė savo programinių nuostatų kol kas nespėjęs aptarti. G. Nausėda patikino nematąs galimybių kalbėtis su partijomis, kurioms patvirtinti korupciniai įtarimai.

Kalbėdamas apie kampanijos finansinius rėmėjus, kandidatas patikino, kad naudosis visomis galimybėmis, kurios yra suteiktos Lietuvos Respublikos įstatymų.

„Tačiau net ir apie tai šiandien dar yra ankstoka kalbėti, (…) o kol kas pradiniame etape teks panaudoti (…) asmenines lėšas“, – sakė G. Nausėda.

Nevengs parlamentarų apklausų

G. Nausėda patikino, kad, jei bus kviečiamas, ateis į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), kuris pasiryžo aiškintis, kas lėmė 2009-2010 m. krizę Lietuvoje, posėdžius.

„Jeigu tai nėra trečiųjų asmenų asmeniškumai, tai toks kvietimas man tik leis atsinešti savo mintis, pristatyti jas, nes turbūt vienintelis žmogus, kuris geriausiai žino, ką yra pasakęs, yra G. Nausėda. Ir G. Nausėda ateis į posėdžius, pristatys savo poziciją tais klausimais. Tada pažiūrėsime, kaip pakryps ta diskusija, – sakė jis.

Ekonomistas teigė besijaučiąs dėl to visiškai ramiai.

„Nes visą laiką, kai dirbau šitą darbą, pirmiausiai, vadovavausi profesionalumo kriterijais, ir, turbūt, dėl tos priežasties sukaupiau visuomeninę reputaciją , kuri šiandien man leidžia čia būti prieš jus“, – sakė G. Nausėda.

Geresni santykiai su Rusija – jos pačios rankose

Klausiamas apie užsienio politikos prioritetus ir vertybes, ekonomistas teigė, kad šiuo atveju svarbu subtiliai suderinti ir ekonominius, ir saugumo klausimus.

„Šiandien aš laikausi nuostatų, kad Ukrainoje vyksta karinis konfliktas, kad Krymas yra aneksuotas ir mes privalome daiktus vadinti tikraisiais vardais. Kai kalbama apie santykių su Rusija gerinimą, aš pasitelkiu šachmatų terminologiją – jei kita pusė yra padariusi tam tikrus sprendimus, kurie sukėlė Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio atoveiksmį, dabar ėjimas priklauso vėl pačiai Rusijai. Jei ji padarys tam tikrus ėjimus, atsivers visos galimybės labai greitai pagerinti santykius su šia svarbia šalimi“, – kalbėjo politikas.

Dėl vienos lyties asmenų santuokų siūlo spręsti referendumu

G. Nausėda mano, kad dėl vienos lyties asmenų santuokos visuomenė turėtų spręsti referendumu.

„Aš laikausi nuomonės, kad šituo klausimu privalo pasisakyti visa Lietuvos visuomenė. Nes, kaip ten bebūtų, šiai visuomenės mažumai reikės gyventi tarp kitų žmonių, ir man labai svarbu, kad nebūtų jokių konfliktų arba asmeninės priešpriešos tarp šitų žmonių ir likusios visuomenės“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, iki referendumo, reikia „pristatyti šitą temą diskusijai“, kad „abi pusės galėtų suartėti“.

„Šiuo metu pasigendu nuoširdaus ir mandagaus kalbėjimosi tarpusavyje“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomistas G. Nausėda kol kas pirmauja visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidento rinkimus.

Šiuo metu jį kandidatu kelia ir kai kurie konservatorių skyriai, artėjant Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiams rinkimams atrenkant partijos kandidatą. G. Nausėda turi per rugsėjį apsispręsti, ar sutiktų dalyvauti konservatorių vidaus rinkimuose.

G. Nausėda prieš savaitę pasitraukė iš SEB banko patarėjo pareigų.