Kontrabandininkų žaidimas jausmais: mirusįjį palieka Kaliningrade, o į Lietuvą parsiveža karstą cigarečių

Tai tik pirmas kartas, blogos gyvenimo sąlygos, neturiu iš ko gyventi – tokiomis frazėmis pričiupti kontrabandininkai bando suminkštinti Panemunės kelio posto muitinės pareigūnų širdis. Tačiau kontrabandos gabenimo būdai, sako muitinės pareigūnai, kartais neturi menkiausio žmogiškumo.

Vietoj vėlionio – cigaretės

Panemunės kelio posto krovininių automobilių stovėjimo aikštelė tuščia. Po 15 minučių kelias transporto priemones atlydi muitinės palyda. Krovininių transporto priemonių vairuotojai ruošia dokumentus – vyks patikrinimas.

„Šiuo metu esame Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje, kuri nuo valstybės sienos yra nutolusi apie du kilometrus“, – pareiškia mus pasitikęs Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto viršininkas Valentinas Majauskas.

Kaip teigia posto viršininkas, čia tikrinamos ne tik krovininės transporto priemonės ir dokumentai, bet ir atliekama prekių kontrolė bei fiksuojami pažeidimai.

Pažeidimų per 24 darbo metus posto viršininkas yra matęs ne vieną, o kontrabandininkų išradingumas gali ne tik stebinti, bet ir papiktinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Rasa Rentauskienė pasakoja, kad viena iš naujesnių kontrabandos gabenimo formų – karstas. „Muitinės pareigūnams įtarimų sukėlė karste gabenamas mirusysis. Sutikite, priimti sprendimą patikrinti karstą nėra lengva. Kas nori kištis į tokius religinius klausimus?“, – sako. R. Rentauskienė.

Mirusiojo gabenimo dokumentai, pamena ji, buvo tvarkingi. Tačiau žmonių elgesys sukėlė įtarimų. Rentgenas, sako R. Rentauskienė, parodė, kad jokio mirusiojo karste nėra, vietoj kūno – rusiški tabako gaminiai.

Tą įvykį pamena ir V. Majauskas. „Atvažiuoju ryte į darbą. Stovi transporto priemonė, šalia jos medinė dėžė. Pamainos viršininkas sako „ateik, parodysiu“ ir pakelia dangtį, o ten vietoj karsto pilna tabako gaminių. Įsivaizduokite, kokiais jausmai yra žaidžiama. Nėra žmogiškumo. Tai precedento neturintis įvykis“, – tvirtina V. Majauskas.

Anot jo, gabenant mirusįjį cinkuotas karstas turi būti gabenamas medinėje dėžėje, turi būti išduotas mirties liudijimas ir t.t.

„O pareigūnas irgi žmogus“, – apie žaidimą jausmais sako V. Majauskas.

Mokosi atpažinti melą

R. Rentauskienė pastebi, kad muitinė turi priemonių, kurių dėka nereikėjo atidaryti nesant 100 proc. įsitikinus, kad yra gabenama kontrabanda. „Jei jos nebūtų, muitinė būtų apkaltinta, kokia ji yra nežmoniška, neturi supratimo, kaip ji gali drįsti. Gali būti pasmerktas“, – sako ji.

Pasiteiravus, kaip pareigūnai įsitikina, kad tikrai gabenama kontrabanda, V. Majauskas šypteli. „Yra rizikos veiksnių kompleksas, kurie nustato rizikos lygmenį: rizika maža, rizika vidutinė ir rizika didelė. Tam padeda ir kompiuterinės sistemos. Sistema įvertina pagal tam tikrus rizikos požymius“, – sako jis.

Tačiau pasiteiravus, kokie yra tie veiksniai, posto viršininkas nusijuokia ir pareiškia, kad tokia tema diskutuoti – negali. „Tegu jūsų vaizduotė būna laki“, – šypteli jis.

Kompiuterinė sistema, sako V. Majauskas, tėra viena dalis. Kita – pareigūnas. „Tai yra lokali rizika. Jis vartydamas pateiktus dokumentus irgi vertina riziką. Gali būti atsitiktinė rizika: nutarėme patikrinti kas 5 mašiną. Yra visokių variantų. Pareigūnas mato deklaraciją, vertina ir žiūri, kaip elgiasi vairuotojas, ar visi dokumentai tvarkingai užpildyti, ar yra kitokių įtartinų dalykų“, – pasakoja V. Majauskas.

Anot jo, pareigūnui itin svarbu praktika. Muitinės mokymo centre, sako pareigūnas, vyksta net mokymai atpažinti melą.

Pagrindinė prekė – cigaretės

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Lepeckis sako, kad pagrindinė kontrabandos prekė – cigaretės.

V. Majauskas pastebi, kad kontrabandininkai įsivertina, kokią prekę lengviausia ir labiausiai finansiškai apsimoka gabenti. „Įvertinkite, kas neša didesnį pelną: ar butelys alkoholio, ar 5 pakeliai cigarečių?“, – sako posto viršininkas.

Tačiau muitinės pareigūnai pastebi, kad pastaraisiais metais itin auga kontrabandinių rusiškų vaistų paklausa.

Kitos prekės, kurias yra pamėgę kontrabandininkai, yra juvelyrikos gaminiai, gintaras, šaunamieji ginklai, alkoholis, nedeklaruotas spalvotojo metalo laužas. „Tai prekės, kurios turi paklausa. Jie siekia didelio pelno“, – pasakoja V. Majauskas.

Anot jo, buvo gabenamos ir padirbtų garsių prekės ženklų drabužiai – „ADIDAS“, „Gucci“ ir taip toliau. „Klastotės būna ne tik iš Kinijos. Jų galima tikėtis iš bet kurių valstybių. Aišku, ne muitinė nusprendžia, ar tai klastotės. Ji gali tik tikrinimo metu įtarti. Prekių ženklų atstovams siunčiame mėginius, nuotraukas, aprašymus ir jie priima sprendimą, ar tai yra klastotė“, – sako R. Rentauskienė.

Pareigūnai priduria, kad žmonės turėtų nepamiršti ir deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, jei suma yra didesnė nei 10000 eurų.

Gintaras pažastyse

Keliaujame į antrąjį muitinės pastato aukštą. Ten, kaip sako V. Maujauskas, laukia fizinių asmenų atributika. Įėję į kambarį ant stalo išvystame sudėtus drabužius su mažomis kišenėmis, gesintuvą ir net suklijuotus vaflius, kurių vidus išpjautas – taip fiziniai asmenys bando gabenti kontrabandą.

„Kontrabandininkai būna ir pėstieji. Žmogus neturi automobilio, bet užsivilkęs liemenę eina. Dažniausiai mes pastebime, kai šalta, kad žmogus iš sudėjimo nėra stambus, o prisirengęs labai daug“, – juokiasi R. Rentauskienė, o Valentinas juokdamasis priduria, kad muitinės pareigūnai turi šeštąjį jausmą.

Pasiteirauju, koks atvejis, kai kontrabandą gabeno fizinis asmuo, įsiminė viršininkui. „Rusijos pilietis po pažastimis turėjo pasirišęs gintaro. Rinktinio gintaro po kilogramą! Pažastyse pritvirtinta. Sukėlė įtarimų pareigūnui ir jis paprašė, kad tas prasisegtų. Mato, kad žmogus jau kažkaip keistai elgiasi“, – pamena V. Majauskas.

Kito eksponato, sako jis, muitinėje jau nebėra. Jis atiduotas į Muitinės muziejų, kuris yra Vilniuje. „Tai medžiaginis diržas su užtrauktuku per visą ilgį. Ir dirže buvo uždrausti vaistai“, – pasakoja V. Majauskas.

Tačiau tai ne vienintelis muitinės pareigūną sužavėjęs kontrabandos gabenimo būdas. „Yra tekę matyti slėpimo būdą rusiškos forminės duonos kepale. Minkštimas išimtas, palikta pluta. O aš net nešneku apie alkoholį sulčių pakeliuose“, – pasakoja jis.

Kartais, sako muitinės pareigūnai, žmonės net nesistengia ir kontrabandą slepia po galvos apdangalu. „Cigaretes gabena net jas prisiklijavęs su lipnia juosta prie nuogo kūno“, – stebisi V. Majauskas.

Cigaretės ir alkoholis mirksta benzine

Patraukiame į sandėlį. Ten muitinės pareigūnai laiko likusius eksponatus – kontrabandai gabenti pritaikytus dujų balionus, automobilių ratus.

„Kontrabandą veža ir dujų balionuose. Būna specialiai padirbti dujų balionai su dvigubomis sienelėmis. Ertmė būna užpildyta dujomis, o viduje paslėpta cigarečių. Atrodo, kad automobilis lyg tai ant dujų veikia“, – pasakoja K. Lepeckis.

Tokie dujų balionai yra pastebimi rentgeno arba tankio matuoklio pagalba. „Tankio matuoklis rodo viduje esančios medžiagos tankį. Jeigu balionas normalus, pilnas dujų, tai vienoks tankis, o jei yra paslėpta kitos medžiagos, tai jos visai kitoks tankis ir tai parodo prietaisas“, – teigia pareigūnas.

Anot jo, toks gabenimo būdas buvo populiarus prieš kelerius metus. „Čia kaip ir rūbų mados. Sugrįžta“, – šypsosi K. Lepeckis.

Cigaretes kontrabandininkai veža ne tik atsarginėse padangose, teigia V. Majauskas, bet ir tose, ant kurių važiuoja automobilis. Pareigūnai, pastebėję, kad padangos šiek tiek išsileidusios, iškart reaguoja.

„Būdavo atvejų, kad į kuro baką suleisdavo cigaretes ir alkoholį. Jie būdavo specialiai apdorotuose maišeliuose, tačiau asmenys privalo kirsti sieną per tam tikrą laiko tarpą, nes maišeliai pradeda irti“, – tikina R. Rentauskienė.

Anot pašnekovų, rentgenas ir kita įranga palengvina muitinės darbuotojų darbą. R. Rentauskienė sako, kad kaip žmogus neina iškart operuoti žmogus, o, pirmiausia, atlieka tyrimus, tai taip ir muitinės darbuotojai naudojasi įranga.

Karštasis taškas – siena su Baltarusija

Kaip reaguoja pričiupti žmonės, sako V. Majauskas, priklauso nuo to, kokie jie yra užkietėję kontrabandininkai. „Jie yra pasiruošę. Jie iki pat galo laikosi savo: aš nieko nevežu. Kada yra nustatomas pažeidimas, jie sako, kad nieko nežino, jam pasakė važiuoti pro sieną, jis nieko nematė, nežino“, – pasakoja posto viršininkas ir priduria, kad už kontrabandos gabenimą žmogus gali būti baudžiamas ne tik pagal Administracinį kodeksą, bet ir Baudžiamąjį.

Anot pareigūnų, būna ir „etatinių“ kontrabandos gabentojų. Pasiteiravus, ar pareigūnai bando juos paprotinti, R. Rentauskienė pabrėžia, kad pareigūnas neturi teisės moralizuoti.

„Jis vykdo teisės aktuose numatytus veiksmus. Vykdo savo pareigas. Jeigu yra pažeidimas – fiksuoja. Yra tokių atvejų, kai pareigūnas bando patarti žmogui, kad gal tu nevežk. Dažniausiai pareigūnai net tiki etikos komisijos ateina. Ne vienas nebūna patenkintas, jei jam rašo protokolą fiksuoja pažeidimą.

Jeigu su pažeidėju bandai žmogiškai kalbėti, gal tu taip nedaryk ir panašiai, jie sako, kad pareigūnas labai grubiai elgėsi. Kiek teko dirbti etikos komisijoje, tai mes matome, kad konfliktai dažniausiai kyla tuomet, kai nustatomi pažeidimai“, – pasakoja R. Rentauskienė.

Pagėgiai, teigia pareigūnai, seniau buvo karštas kontrabandos taškas, tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė. „Pasižiūrėjus į tuščių pakelių tyrimą, tai vyrauja ne rusiškomis banderolėmis paženklinti tabako gaminiai, įvežami kaip kontrabanda, o baltarusiški“, – sako R. Rentauskienė.

V. Majauskas priduria, kad prevencinių priemonių šiandien yra daug. „Tai ne tik muitinės, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir policijos departamentas, ir ekonominė policija, ir kitos struktūros. Darbas duoda savo vaisių“, – šypteli jis.