Viena iš tokių mokyklų – buvusi „Verdenės“ pagrindinė mokykla.
Likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, JP korespondentai joje apsilankė.
Po beldimo į duris, į mokyklos vidų įsileidžia vienas iš buvusioje „Verdenės“ mokykloje dirbančių sargų, 62 metų panevėžietis Osvaldas Petrauskas.
Jis čia dirba sargu nuo pat mokyklos uždarymo ir sujungimo su M. Karkos pagrindine mokykla. Tai dar buvo 2015 metai.
Bekalbant su ponu Osvaldu, žvilgsnis krenta į ant sienos kabančią nuotrauką, kurioje tas pats sargas groja saksofonu. Paklaustas apie ją, panevėžietis nusišypso ir priduria, jog netik groja, bet ir yra choro „Gotas“ narys.
Buvusią mokyklą saugantis vyras turi aukštąjį išsilavinimą. Po trumpo pokalbio nutarėme pavaikščioti po buvusios mokyklos patalpas.
Pirmiausia praėjome per lentomis apkaltais langais ir aklinoje tamsoje skendintį pirmąjį aukštą. Valgykloje vis dar laukė praverta orkaitė, veidrodis, spinta užklijuota „Coca-Colos“ lipduku, lentynoje stovintis žaislas ir bendro naudojimo kriauklės.
Patraukėme į sporto salę. Vaizdas čia taip pat ne koks: per visus aukštus besidriekiantis kiauras vamzdis, atnešantis daug žalos sienoms, išdaužyti langai, šiukšlės ir išsileidęs kamuolys šalia vartų.
Dabar keliaujame į antrą aukštą, kuris, kaip ir visoje mokykloje, mus lydi su sprogusiais radiatoriais, retomis lentomis bei kėdėmis.
Aktų salė pasitinka su balsavimo kabinomis, kėdėmis žiūrovams, pianinu ir kampe prie išėjimo gulinčiu gesintuvu.
Įžengus į pradinių klasių kabinetą užplūsta prisiminimai, bet tenka judėti toliau. Mokytojų kambaryje vis dar kaba 2012-2013 mokslo metų tvarkaraštis, o šalia esančiame kabinete galima išvysti ant kelių laidų galų besilaikantį kaklaraištį.
Bibliotekoje dulka tuščios knygų lentynos. Fizikos, kaip ir chemijos kabinete, galima rasti bent kelias priemones laboratoriniams darbams.
O geografijos kabinete mėtosi įvairūs reljefai bei žemėlapiai. Liūdna…
Lukas VARANAUSKAS / Luko VARANAUSKO nuotr.
