Pamokymai apie ekologiškus produktus
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Sveikatai palankus“ artėjant rugsėjui pristatė leidinį, kuriame įvardijo, kaip atpažinti ekologiškus produktus.
„Tyrimais patvirtinta, kad ekologiškas maistas turi vidutiniškai 27 % daugiau vitamino C, 21 % daugiau geležies, 29 % daugiau magnio ir 14 % daugiau fosforo“, – teigiama leidinyje, kuriame net 19 puslapių aiškinama, kas yra ekologiškas maistas, kuo jis vertingas ir kaip jį atpažinti.
Leidinyje pabrėžiama ir ekologiškų produktų kaina – jie brangesni. Žemės dirbimui reikia daugiau fizinio darbo ir laiko, sėklos ir leistinos dirvos gerinimo priemonės yra brangesnės, pridedami sertifikavimo kaštai – tai tik kelios ekologiškų produktų brangumo priežastys, kurias nurodo leidinio rengėjai.
Leidinyje taip pat įspėjama, kad nuosavame darže užaugusi daržovė negali būti vadinama ekologiška: „Tik jei sertifikuota nepriklausomos trečiosios šalies, maisto produktą gali vadinti ekologišku.“
O kaip atpažinti, kurie produktai yra ekologiški? Leidinyje cituojama VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, kuri paaiškina, kaip atpažinti ekologišką cukrų. „Tai pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus užaugintos cukranendrės ar cukriniai runkeliai ir iš jų pagaminamas cukrus. Sveikatai žalingas ne pats cukrus, o jo perteklius mityboje ir nesvarbu, ar tas cukrus ekologiškas, ar įprastinis“, – leidinyje teigė R. Bogušienė.
Leidinyje mokoma ir kaip atpažinti ekologiškus kiaušinius. Iliustracijoje nurodoma, kaip išmokti skaityti ant kiaušinio atspaustus skaičius. Jei pirmas skaičius yra 0 – reiškia, kad dedeklės vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, jei 1 – reiškia, kad dedeklės vištos buvo augintos laisvai, galėjo vaikščioti lauke, jei 2 – vištos buvo augintos ant kraiko, 3 – narvuose.
Beje, jei parduotuvių lentynose galite rasti ir iš užsienio importuotų ekologiškų produktų, kitokie yra NKP produktai. Tai pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai, kurių kokybė, kaip teigiama leidinyje, pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytos saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus.
Įprasti patiekalai bus gaminami kitaip
Laidoje „DELFI Diena“ trečiadienį viešėjusi maisto technologė Raminta Bogušienė teigė, kad nauja tvarka siekiama ugdyti laimingesnius ir sveikesnius vaikus, tad įvedus naują mitybos planą turės pasistengti ne tik valgyklų darbuotojai, bet ir tėvai.
Nuo rugsėjo į darželius vaikai galės atsinešti tik sveikus užkandžius, o pietų metu sriubos bus pilama kur kas mažiau. Pagrindinio pietų patiekalo lėkštė pasikeis iš esmės – net trečdalį porcijos turės sudaryti daržovės, o mėsa galės būti patiekiama tik keturis kartus per savaitę, bent vieną kartą bus ruošiama žuvis.
R. Bogušienė vardijo kur kas sveikesnį valgiaraštį, tačiau ramino, kad vaikai valgys sveikai ir tikrai ne tik salotos lapą.
Nuo darželinukų ir moksleivių stalų nedings ir bulvių patiekalai, tačiau jie bus kitokie. Virtų bulvių patiekalai galės būti ruošiami tik kartą per savaitę, o tarkuotų – kartą per dvi savaites. Beje, nors cepelinai kartais ir galės garuoti lėkštėse – jų nebus galima patiekti su spirgučių padažu.
R. Bogušienės teigimu, iš valgyklų nedings ir bandelės, nors jų skonis bus kiek kitoks. „Bus ribojamas cukrų, druskos kiekis“, – vardijo maisto technologė ir pridūrė, kad tai bus taikoma daugeliui produktų, tarp jų ir duonai, ir bandelėms.
Duona mokymosi įstaigose turės atitikti tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 6 g šimte gramų. „Bandelės ugdymo įstaigose taip pat galės būti ir kepamos, ir užsakomos, bet šimte gramų negalės būti viršijamas 16 gramų cukrų kiekis“, – įvardijo R. Bogušienė.
Laidos vedėjas Arnas Mazėtis paklausė, ar tai reiškia, kad jos bus neskanios? „Nemanyčiau, kad jos bus neskanios, nes bus sumažintas tik bendras cukrų kiekis, bet, žinoma, jei buvote įpratę prie 40 gramų cukraus šimte gramų bandelės, teks adaptuotis“, – teigė DELFI viešnia.
Leidinyje be pamokų, kaip atskirti ekologišką maistą, patiekiami ir keli receptai: morkų ir kopūstų kotletų, avižinių dribsnių blynelių su obuoliais ir bananais, moliūgų ir cukinijų blynų, žuvies ir cukinijų maltinukų, morkų pyrago su obuolių sultimis, grikių troškinio su daržovėmis, vištienos su orkaitėje keptomis daržovėmis bei cukinijų ir bulvių plokštainio su jogurto česnakiniu padažu.
Leidinyje pateikti aštuoni receptai. Iš jų trijuose vartojamos cukinijos, o bulvės ir mėsa – tik viename. Tiesa, bulvės ir mėsa šiuose receptuose pateikiamos atskirai. Dar viename patiekale bulvės rekomenduojamos kaip galimas garnyras.
Visi patiekalai gausiai gardinami įvairiomis žolelėmis ir prieskoniais.