Po 2000-ųjų kovą vykusių Savivaldybių rinkimų Kaune meras buvo renkamas net 3 kartus. Iš pradžių pusmetį miestui vadovavęs Vytautas Šustauskas tapo Seimo nariu ir iš mero pareigų atsistatydino. Vėliau meru išrinktas Gediminas Budnikas posto neteko po 3 mėnesių dėl iširusios Lietuvos Laisvės sąjungos ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) koalicijos.
Dabartinio miesto vadovo nuomone, per beveik 2 metus Kauno taryba jau pramoko konstruktyviai dirbti. "Politinių priešų nėra, yra tik partneriai", - sakė E.Tamašauskas.
Nors buvęs Kauno meras V.Šustauskas žadėjo artimiausiu metu įteikti interpeliaciją vicemerui G.Budnikui, pastarojo darbu patenkintas E.Tamašauskas tikisi, kad nereikės ieškoti naujo vicemero.
Kalbėdamas apie ūkinius miesto reikalus, Kauno vadovas išskyrė bendrą Kauno apskrities, miesto ir rajono darbą kuriant Laisvą ekonominę zoną (LEZ). Bendrų pastangų dėka pernai Vyriausybė skyrė lėšų išpirkti LEZ skirtai žemei.
1998 metais LEZ konkursą laimėjęs belgų konsorciumas "AOI NV" dėl neišpirktos žemės negalėjo pradėti jokios veiklos.
Kaip dvi opiausias Kauno problemas E.Tamašauskas įvardino grąžintinų namų problemą ir savivaldybės reorganizaciją. Mero nuomone, vienai problemai išspręsti trūksta pinigų, kitą stabdo įstatymai ir žmogiškasis faktorius.
Praėjusių metų vasarą pradėta Savivaldybės reorganizacija įstrigusi ir iš 5 naujų departamentų vos 2 turi vadovus. Daugeliui savivaldybės skyrių vadovauja laikini vadovai. Dėl reorganizacijos mero administraciją ne kartą kritikavo Tarybos opozicinės partijos.
Spaudos konferencijoje meras nekomentavo pastarųjų dienų skandalo, kuomet įtariant piktnaudžiavus tarnybine padėtimi Specialiųjų tarnybų agentai sulaikė Turto valdymo skyriaus vedėją Arvydą Jurevičių.
Kitą savaitę Kauno taryba svarstys 2002 metų miesto biudžetą. "Visų frakcijų atstovai dalyvavo formuojant biudžetą ir šis svarbus klausimas neturėtų sulaukti kokios nors priešpriešos", - mano E.Tamašauskas. Šiuo metu Kauno savivaldybė įvairiems kreditoriams skolinga 48 milijonus litų.