Tyrimas „Lietuvos įtakingiausieji“ atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, tarnautojai/pareigūnai, sportininkai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai. Tyrime palyginama, kokius žmones įtakingiausiais laiko Lietuvos elitas ir šalies visuomenė. Taip pat galima matyti, kaip įtakingiausius vertina savo sričių atstovai: kokius politikus įtakingiausiais laiko kiti politikai, verslininkus – verslininkai ir tt.
Įgyvendinant šį projektą DELFI bendradarbiauja su reprezentatyvią visuomenės apklausą atliekančia tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ ir elito nuomonę tiriančiu žurnalu „Reitingai“.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pastebi, kad kiekvienais metais pasitikėjimas tyrimu „Lietuvos įtakingiausieji“ vis labiau auga: tai matyti ir stebint reakcijas į paskelbtus rezultatus, ir atliekant tyrimą.
„Matome, kad žmonės noriai išreiškia savo nuomonę, nes mato, kad ji išties yra įvertinama, kad ji nenuguls kažkur anoniminėse apklausose, ir žino, kad tai turi poveikį: jie žiūri į tai kaip į rimtą, solidų tyrimą, kuris turi išliekamąją vertę. Yra buvę ir kuriozinių atvejų, kai žmonės, neradę savęs tuose sąrašuose, labai piktinosi, net skambino DELFI vadovybei, manydami, kad įtakingiausiųjų pozicijos yra perkamos, bet pamatė, kad nieko nepeš, ir nusiramino“, – juokiasi G. Sarafinas.
Pasak G. Sarafino, tas dvi savaites, kai yra skelbiami įtakingiausiųjų sąrašai, visuomenėje yra jaučiamas su tuo susijęs bruzdesys. „Kai su politikais šnekiesi, matai, kad jie tai labai vertina, jiems tai yra įvykis. Jei, pavyzdžiui, yra įprastos sociologinės apklausos, kuriose žmonių klausiama, pasitiki ar nepasitiki, už ką balsuosi ar nebalsuosi, kurios vyksta kas mėnesį – tai tampa rutina. Šiuo atveju, kai pranešama kartą per metus, žmonės sukrusta ir suklūsta“, – pasakoja G. Sarafinas.
„Nuo pirmo iki ketvirto projekto matėme, kaip auga tyrimo respektabilumas. Žmonės suprato, kad ir Lietuvoje gali būti tokie nacionaliniai tyrimai. Pasaulyje tai yra įprasta norma, kai „Times“ renka įtakingiausius, skelbiami įtakingiausių pasaulyje verslininkų, moterų ir panašūs sąrašai. Kai ši praktika atėjo į Lietuvą, iš pradžių ji kėlė nuostabą, bet paskui žmonės priprato, prisitaikė, ir dabar tai priima kaip įvykį ir reiškinį“, – sako G. Sarafinas.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas sako, kad ketvirti tyrimo metai jau leidžia pastebėti tam tikrą dinamiką, kuri yra didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo įtakingiausiųjų kategorijos.
„Ekonomistai-verslininkai yra stabilesnė kategorija, nes tie žmonės paprastai daug metų kryptingai dirba viena kryptimi, ir jų įgyta, ar bent matoma ir suvokiama, įtaka išlieka stabilesnė. Be abejo, šou pasaulis yra dinamiškesnis: tam tikri žmonės iškyla ir leidžiasi greičiau, taip šioje srityje turbūt bus ir ateityje“, – svarsto I. Zokas.
„Politinis gyvenimas yra susijęs su tam tikrais politiniais ciklais, kuriuos apibrėžia rinkimai. Pavyzdžiui, jei po rinkimų Seimas pasikeičia nedidele dalimi – ir įtakingiausių politikų sąraše nebus drastiškų pokyčių. Bet kai vyksta drastiški pokyčiai, kai pasikeičia didžioji Seimo dalis, kaip įvyko per paskutinius rinkimus, tada mes auginame ir jaukinamės įtakingiausiųjų sąraše naujas pavardes: iš pradžių galbūt jas pamatome žemesnėse vietose, bet paskui, per ketverius ciklo metus, jie sustiprėja ir iškovoja stipresnes pozicijas. Kitas dalykas, be abejo, yra tie kertiniai postai, kurie paprastai iš karto garantuoja politikui vietą įtakingiausių sąraše, nes jis užima vieną ar kitą įtakingą postą“, – pasakoja I. Zokas.
Rugpjūčio 13 d. DELFI paskelbs pirmąjį – įtakingiausių politikų sąrašą. Vėliau per dvi savaites bus paskelbti ir kitų kategorijų įtakingiausių žmonių sąrašai.