Seimo pirmininkas prašė kariuomenės vado paaiškinti, kuo remdamasis jis teigė, jog Lietuvoje "sovietmečio nomenklatūros finansinė bei politinė įtaka yra pagrindinė kliūtis smulkaus verslo plėtrai". Kariuomenės vadas teigia nekritikavęs dabartinės Vyriausybės.
"Noriu patikslinti, kad jūsų rašte cituojamos mano mintys nenukreiptos prieš dabartinę Lietuvos Respublikos demokratiškai išrinktą valdžią bei sudarytą Vyriausybę ir vykdomą politiką bei jos nevertina", - teigia generolas majoras J.Kronkaitis savo atsakyme Seimo pirmininkui.
Pasak jo, jis tik paminėjo tam tikrus procesus, "kuriuos nuolat mini tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertai", ir kurie yra būdingi visoms savo ekonomikas reformuojančioms Rytų Europos valstybėms.
"Pareiškime rėmiausi oficialia valdžios atstovų reiškiama pozicija reformuojant mūsų krašto ekonomiką", - teigia kariuomenės vadas. J.Kronkaitis taip pat pareiškė "nesitikėjęs tokio kategoriško kai kurių Lietuvos politinių partijų mano kalbos interpretavimo ir vertinimo".
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai kariuomenės vado pasisakymą renginyje, kuriame pranešimus taip pat skaitė ir opozicinių partijų atstovai, įvertino kaip kariškiui neleistiną politikavimą.
Renginyje, pavadintame "Ar reikalingas Lietuvai antrasis išvadavimas?", pranešimus taip pat skaitė ir dviejų didžiausių opozicinių partijų - Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) - lyderiai Eugenijus Gentvilas ir Vytautas Landsbergis.
Lietuvos įstatymai draudžia kariškiams dalyvauti politinių partijų ir organizacijų veikloje. Tuo tarpu Opozicinė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija stojo J.Kronkaičio pusėn. Valdančiosios daugumos kritiką konservatorių atstovai įvertino kaip bandymą varžyti pilietiškumą.
"Negalima depolitizacijos painioti su depilietizacija. Tai sovietizmo bruožai", - teigė konservatorė Rasa Juknevičienė. Kariuomenės vadas savo atsakyme Seimo pirmininkui taip pat gina kariškių teisę išsakyti savo poziciją.
"Lietuvos karininkija turėtų būti visapusiškai išprusęs šalies elitas, reprezentuojantis Lietuvą, galintis ir sugebantis laisvai reikšti mintis apie valstybės visuomeninius procesus", - teigia kariuomenės vadas.
Minėtame renginyje J.Kronkaitis taip pat pareiškė, jog "sovietmečio nomenklatūros spaudos kontrolė palieka visuomenę informacijos dykumoje". Dėl šio teiginio kariuomenės vadas kol kas paaiškinimų nedavė.
Absoliuti dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei 39,1 proc. agentūros ELTA akcijų, kurias valdo Vyriausybės, priklauso įvairiems privatiems savininkams, tarp jų ir užsienio investuotojams iš Vakarų.