Baltijos pakrantę Marina su vyru Aleksandru pažįsta gana neblogai. Dar jaunystėje jie keliaudavo ilsėtis į Estiją, Latvija jų nesužavėjo, tačiau kai užsuko į Palangą – abu tiesiog įsimylėjo nediduką jaukų kurortą. Pamėgta vieta jiems tapo antrais namais.

„Pastaruosius kiek daugiau nei dvidešimt metų su vyru kasmet atvažiuojama ilsėtis į Palangą. Nors ir sovietmečiu atvažiuodavome, taip susiklostė aplinkybės, kad kurį laiką teko pamiršti šį jaukų kurortą. Vos tik vėl atsirado galimybė keliauti, grįžome į Palangą. Mums labai patogu atvykti savo automobiliu. Pernakvoti sustojame Minske, tada tęsiame kelionę ir per pusantros dienos atvykstame į Palangą. Tiesa, šiais metais kelionę apsunkino laukimas ties muitinės postais, tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje. Kažkoks košmaras, teko laukti eilėje net šešias valandas. Tačiau kita kelionė dalis buvo maloni“, – pasakoja Marina.

Moteris sako, kad per daug metų Palanga labai pasikeitė ir malonu, kad atėjo tokie laikai, kai geras ir kokybiškas poilsis jau atviras visiems, ne tik išrinktųjų sluoksniui.

„Mes dar sovietmečiu, 1970 metais, vasaros metu čia buvome atvykę savarankiškai. Kaip seniai taip buvo, – šypsodamasi atsidūsta moteris. – Nuo to laiko tikrai daug pas pasikeitė Palangoje į gerąją pusę. Anuomet keliaujantiems savarankiškai užsisakyti viešbutį ar svečių namus buvo neįmanoma. Nekalbu apie internetą, tiesiog atvykus paprastiems žmonėms viešbučiuose nakvynės net mintis nekilo ieškoti – jie buvo skirti tik poilsines keliones gavusiems valdininkams. Paprastiems žmonėms buvo vienintelė išeitis – nuomotis būstą pas Palangos prieigose stovinčias močiutes. Visko pasitaikydavo – niekada nežinai, kus teks nakvoti, kokios bus sąlygos, tačiau mes vis tiek keliaudavo čia, nes Palanga labai traukė. Su laiku susiradome žmones, pas kuriuos atvykdavome jau susitarę. Sovietmečiu atvykdavo ir nemažai Maskvos aukštuomenės atstovų – valdininkų, politikų, kurie gaudavo poilsines keliones į Palangą. Jie jau apsigyvendavo viešbučiuose. Tiesa, dauguma tų žmonių vėliau savarankiškai čia nė nesilankydavo“, – dalijasi priminimais buvusi Prancūzų kalbos mokytoja iš Maskvos.

Juk Palangoje net išdygo prabangi vila Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui, kuri taip pat buvo uždara paprastiems žmonėms. Tiesa, ši vieta nebuvo skirta jo poilsio laikui. Statinys buvo skirtas aukščiausiems Tarybų Sąjungos politikams.

Moteris sako, kad sovietmečiu mokytojai nebuvo tiek gerbiami, kad gautų poilsines keliones. Savarankiškai keliauti mėgstanti Marina sako, požiūris, kad jie nebuvo „išrinktieji“ ar vadinamas elitas, jų visai neslėgė. Tiesiog buvo tokia sistema ir jie gyveno pagal tam tikras taisykles. Poilsio metu patiems teko rūpintis ne tik nakvyne – maistas restorane taip pat buvo išskirtinė privilegija.

„Restoranai Palangoje buvo atviri tik išskirtiniams žmonėms, tad ką ir kur valgyti, irgi reikėjo rūpintis patiems. Aišku, buvo kelios valgyklos, tačiau reikėjo planuoti, ką nusipirkti, ką pasigaminti, mat vakarieniauti mieste nė nebuvo kur. Kaip dabar viskaspaprasta – didžiulė pasiūla ir rinktis galima ką tik nori pagal savo galimybes. Žmonės to net nebevertina ir vargu ar susimasto, kokį tikrą poilsį iš tiesų gauna, kai nereikia sukti galvos dėl daugelio buitinių dalykų“, – šypsosi moteris.

Marina atvirauja, kad čia nemalonu tik viena – visa ne kainos, o nauji statiniai, kurie darko kurorto vaizdą. Modernūs ir gremėzdiški pastatai tiesiog užgožia gražius vietos namelius bei nuo senų laikų prižiūrimus ir vis dar veikiančius nedidelius viešbučius arčiau jūros.

„Aišku, čia tik mano nuomonė, bet būtų gražiau, jei naujų statinių architektūra būtų pritaikyti prie jau esančių pastatų. Juk senieji statiniai tokie žavūs, o naujieji kyla jau visai kitokie, nejaukūs, bedvasiai mūrai. Net ir koncertų salė, kuri pastatyta naujai, atrodo lyg svetimkūnis. Be to, salė tokia didelė, tad kai artistai rengia koncertus, darosi nejauku – ji lieka pustuštė. Manau, toks vaizdas nemalonus ir patiems atlikėjams“, – dalijasi nuomone buvusi mokytoja.

72 metų moteris sako, kad kelionės buvo palanku ir tai, kad ji dirbo Prancūzų kalbos mokytoja, o trejais metais vyresnis sutuoktinis Aleksandras taip pat yra pedagogas. Darbo grafikas abiem leido Palangoje gyventi apie porą mėnesių. Tokiam laikui jie atvyksta ir dabar. Marina sako, kad laikas neprailgsta ir čia nuobodu tik tiems, kurie niekuo nesidomi, arba domisi tik barais.

„Čia tikrai yra ką veikti, yra ką pamatyti, vyksta koncertai, parodos, tik reikia būti žingeidžiam“, – dalijasi savo požiūriu Marina.

Anot Marinos, miesteliui jaukumo suteikia ir žmonės, per ilgus metus šeima susibičiuliavo su vietos gyventojais, tad atvykę žino, kad yra laukiami.

„Man ir vyrui čia labai jauku. Be to, čia viskas kitaip nei Maskvoje – ramybė, nėra skubėjimo, aš čia jau puikiai žinau, kur skanus maistas, kur kokios parduotuvėlės. Nors su vyru nemažai keliaujame, aplankėme Islandiją, Vokietiją, Italiją, Švediją, Danija, bet čia – pati mylimiausia vieta. Net Lietuvoje neradome kitos tokios vietos, Palanga išties unikali“, – neslepia susižavėjimo kurortu moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (823)