Tiesa, buvęs socialdemokratas M. Bastys taip lengvai užleisti vietos parlamente neketina. Jis jau seniau pasiskelbė, kad bandys iš naujo patekti Seimą, dalyvaudamas rugsėjo 16-ąją Zanavykų apygardoje vyksiančiuose rinkimuose. Šioje apygardoje jis buvo išrinktas į parlamentą 2016-ųjų rudenį vykusių rinkimų metu.
Nors pats pasitraukęs Seimo narys toliau teigia, kad jam nepalankus Konstitucinio Teismo sprendimas nebuvo teisingas, ir jau kurpia grįžimo į parlamentą planus, politologas Lauras Bielinis lengvo grįžimo M. Basčiui neprognozuoja, o Seimo opozicionieriai situaciją vadina absurdiška.
Apkalta nepavyko, bet pasitraukė pats
Kovo viduryje Seime buvo surengta M. Basčio apkalta, kuri daugelio nuostabai nepavyko, nors Konstitucinis Teismas ir buvo nutaręs, kad politikas pažeidė Konstituciją ir šiurkščiai sulaužė Seimo nario priesaiką. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad šis nuslėpė ryšius su buvusiu KGB darbuotoju. Tuomet slaptu balsavimu Seimo nariai nutarė, kad M. Bastys gali likti parlamente.
Nors apkalta ir nepavyko, M. Bastys Seime neužsibuvo. Netrukus po to jis pareiškė savo noru atsisakantis mandato, nes savo tiesą jau įrodė, o politiniai oponentai spjauna į Konstituciją ir trikdo Seimo darbą.
„Nešvarūs žaidimai tęsiasi ir gali tęstis dar ilgai. Tokioje situacijoje yra itin sudėtinga dirbti, man trukdoma atstovauti Šakių krašto ir Lietuvos žmonių interesams“, – tuomet guodėsi M. Bastys.
Tačiau prasidėjus paraiškų, dėl dalyvavimo rinkimuose Zanavykų apygardoje, pateikimui pasitraukęs Seimo narys pranešė netikėtą naujieną – vėl bandys patekti į Seimą. Liepos 5-ąją jis VRK pateikė pareiškinius dokumentus.
Siekia grįžti
Į Seimą grįžti norintis M. Bastys portalui LRT.lt kalbėjo, kad bandyti vėl siekti mandato jį skatina kelios priežastys, tarp kurių ir ilgametė patirtis politikoje bei rinkėjų palaikymas. Jis parlamente, su pertraukomis, dirbo tris kadencijas. Ši kadencija jam buvo ketvirtoji.
Skelbdamas apie savo pasitraukimą iš Seimo M. Bastys teigė, kad dėl opozicijos „keliamo cirko“ ir parlamente vykstančių „nešvarių žaidimų“ jis toliau negalintis tinkamai atstovauti rinkėjų interesams, todėl pasirenkantis atsisakyti mandato.
„Šiandien vyrauja tiesa per jėgą, o ne tiesa. Kitaip tariant, tas, kuris turi jėgą, turi ir tiesą. Normalioje demokratinėje valstybėje turi dominuoti tiesa.
Niekas nepasikeitė. Jeigu mes žiūrime į Seimo darbą, mačiau problemą. Tuomet buvo kalbama ir apie balsavimo (dėl M. Basčio apkaltos – LRT.lt) pakartojimą. Tai būtų buvęs teisinis dugnas. Taip pat buvo organizuojami mitingai. Aš dar iki slapto balsavimo galvojau, kad man būtų logiška atsisakyti mandato“, – kalbėjo iš Seimo savo noru pasitraukęs politikas.
Nors M. Basčio apkalta ir nepavyko, Konstitucinio Teismo sprendimas, nurodantis, kad jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, daug kam įsirėžė atmintin. Pats buvęs parlamentaras iki šiol tikina, kad Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą padarė klaidą.
Anot jo, buvo surinkta informacija, kuri parodo, kad jam mesti kaltinimai nebuvo teisingi ir jis tai įrodė pasitikrindamas melo detektoriumi. Tiesa, poligrafo testą M. Bastys atliko savarankiškai Lenkijoje, o Lietuvoje toks jo patikrinimas nebuvo atliktas.
Po to, kai išėjo iš Seimo, M. Bastys sakė įsidarbinęs UAB „Agrolina“ konsultantu. Prieš tapdamas Seimo nariu jis dirbo šios įmonės vadovu.
Atvers naują lapą?
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad jau M. Basčiui besitraukiant iš Seimo buvo matyti, kad jis stengsis grįžti į parlamentaro kėdę. Liberalų lyderis svarstė, kad pasitraukimu buvęs Seimo narys bandė nuraminti po nepavykusios apkaltos kilusį skandalą, sukėlusį ne tik reikalavimus balsuoti dėl apkaltos pakartotinai, kalbas apie priešlaikinius Seimo rinkimus, bet ir protesto akciją „Mes kaltinam!“
„Aistras nuramino, o tuo pačiu sutelkė dar stipresnę paramą sau. Abi socialdemokratų partijos dabar trokšta paramos M. Basčiui, kad jis grįžtų. O kitas dalykas – rinkėjai. Jie, mano manymu, nekreips dėmesio, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Apmaudu. Oponentų reikalas priminti, kad jis sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, bet bijau, kad rinkėjai yra gana abejingi tokio aukšto rango, kaip Konstitucinis Teismas, sprendimams“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Be to, kaip kalbėjo liberalų vedlys, panašu, kad M. Bastys grįžtų į Seimą be praeities dėmių, nes bausti parlamentarą galima tik už veiksmus, padarytus po priesaikos. Tai reiškia, kad jei M. Bastys būtų vėl išrinktas, grįžęs į Seimą jis duotų naują priesaiką ir visi nusižengimai, padaryti po 2016 lapkričio, kai prisiekė šios kadencijos Seimo nariai, kaip sakė E. Gentvilas, „nebegaliotų“.
„Jis duotų priesaiką ir visos praeities nuodėmės, žiūrint iš Konstitucinio Teismo doktrinos pusės, nuplauktų į praeitį. Paradoksalu, bet priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas galioja tik iki kitos priesaikos. Situacija apmaudi juridiškai, konstituciškai ir, sakyčiau, morališkai“, – sakė liberalas.
E. Gentvilas, kuris Seime dirba jau ne pirmą kadenciją, neatsiminė, kad anksčiau būtų pasitaikęs panašus atvejis, kai mandato atsisakęs parlamentaras dar tą pačią kadenciją bandytų grįžti į Seimą.
Pasak liberalų lyderio, M. Bastys mandato atsisakė ne todėl, kad pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, o todėl, kad po nepavykusios apkaltos kilo triukšmas visuomenėje. Jis esą taip siekė, kad Seime jo nepersekiotų kitų politikų kaltinimai, jog parlamente dirba politikas, pažeidęs pagrindinį šalies įstatymą ir pamynęs parlamentaro priesaiką.
„Taip būtų sakoma nuolat ir tai būtų spaudimas valdantiesiems „valstiečiams“, bet dar labiau – Gedimino Kirkilo valdomiems „socialdarbiečiams“. Tam, kad nemestų šešėlio ant jų, nusprendė pusę metų nebūti Seimo nariu ir dabar, greičiausiai, grįš“, – svarstė E. Gentvilas, pavadinęs tokią situaciją absurdiška.
Grįžimas nebūtų lengvas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis, komentuodamas M. Basčio planus sugrįžti į Seimą, sakė, kad jam tai padaryti lengva nebus. Anot jo, rugsėjį vyksiančių rinkimų baigtis priklausys nuo to, kaip kandidatai, tarp jų ir M. Bastys, elgsis Zanavykų rinkimų apygardoje.
„Žvelgiant dalykiškai, akivaizdu, kad jam bus labai sudėtinga, nes tos aplinkybės, kurios privertė jį išeiti iš Seimo, niekur neprapuolė. Žinia yra išlikusi žmonių atmintyje ir įrodyti, kad „aš dabar jau geras, manimi galima pasitikėti“, jam bus labai sunku“, – kalbėjo L. Bielinis.
Paklaustas, kaip mano, kokios buvo tikrosios M. Basčio pasitraukimo priežastys, politologas svarstė, kad taip politikas galimai bandė sušvelninti smūgį savo partijai. L. Bielinis taip pat svarstė, kad M. Bastys galėjo siekti išvengti tolimesnių teisinių veiksmų, nutaikytų jo atžvilgiu.
„Dabar, sutvarkęs reikalus, galbūt mano, kad viskas daug paprasčiau. Bet visais atvejais grįžimas būtų labai komplikuotas ir sudėtingas. Net ir psichologiškai jam būtų sunku bendradarbiauti ir bendrauti su buvusiais kolegomis net jei jis ir vėl taptų Seimo nariu“, – kalbėjo L. Bielinis, pridurdamas, kad parlamentinė opozicija tikrai neleistų M. Basčiui pamiršti pavasarį kilusio skandalo ir Konstitucinio Teismo sprendimo.
Anot jo, opozicija galėtų pirštu rodyti į M. Bastį, kaip ne visiškai švarios politikos pavyzdį. O ir valdantiesiems, pasak L. Bielinio, M. Basčio grįžimas nebūtų naudingas. Iki kilusio skandalo pasitraukęs parlamentaras buvo valdančiosios koalicijos dalimi.
„Valdantieji ir taip turi daug problemų, daug neišspręstų uždavinių ir, galų gale, problemų su dabartiniais Seimo nariais. Turėti dar vieną priekaištą tikrai neracionalu. Nemanau, kad jie palaiko M. Basčio sprendimą, tai greičiausiai jo paties ambicija“, – kalbėjo VDU politologas L. Bielinis.
Užsiregistravo aštuoni kandidatai
Rungtis dėl Seimo nario mandato Zanavykų apygardoje rugsėjo 16-ąją vyksiančiuose rinkimuose ketina 8 kandidatai. Kaip informavo VRK atstovai, visiems galimiems kandidatams yra išduoti lapai rinkėjų parašams rinkti. Tai daryti galima iki rugpjūčio 7-osios, o galutinių kandidatų pavardės bus paskelbtos iki rugpjūčio 17-osios.
Rinkimuose dalyvauti ketina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė advokatė Irena Haase, Darbo partijos iškeltas Vigilijus Jukna, Lietuvos centro partijos atstovė Laura Radzevičiūtė, Lietuvos socialdemokratų partija iškėlė Paulių Visocką, o Liberalų sąjūdžio kandidatu tapo Haroldas Glauzeris.
Tapti Seimo nariu sieks ir neseniai prie Žemės ūkio ministerijos vairo stojęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys bei save išsikėlę M. Bastys ir Mindaugas Tarnauskas.