Nuo rudens įsigalios nauja tvarka – pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Po reformų ŠMM parengė skaičiuokles, kuriomis pasinaudoję pedagogai nusivylė. Jų teigimu, atlyginimas ne didės, o mažės.
25-erius metus dirbanti kompiuterinės grafikos mokytoja suskaičiavo, kad nuo rudens jos atlyginimas sumažės 83 eurais.
Lietuvos Mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė teigia kalbėjusi su kolegomis ir iš visų girdėjusi tą patį – atlyginimai mažės. „Nuo 30 iki 150 eurų, skirtingai. Priklauso nuo mokyklų, nes yra bendro lavinimo mokyklos, ikimokyklinio ugdymo, pradinės mokyklos. Viskas priklausys nuo to, kiek ta mokykla turės finansavimo. Mes suprantame, kad finansuojama pagal mokinių skaičių, o mokinių mažėja, todėl kyla klausimas: kaip biudžetas mokyklai gali didėti?“
Švietimo įstaigų vadovų grupės pirmininkas Renaldas Baranauskas LNK žinioms teigė, kad ministerijai teikia klausimus, kaip ir kiek bus padidintas finansavimas pedagogams, tačiau atsakymų nesulaukia. „Mes užduodame klausimus, bet niekas negali tiksliai atsakyti. Mano nuomone, direktoriai liks kalčiausi, nes direktoriai turės išdalinti tą sumą, kuri skiriama pagal mokinio krepšelį. Kitos išeities nebus, kaip ir iki šiol teks skirti minimalius koeficientus ir minimalius priedus“, – nedžiugiai prognozavo R. Baranauskas.
LNK žinios teigia, kad problema aiški – mokinių mažai, o mažų mokyklų naikinti niekas nežada. „Šios dienos duomenimis, kas trečiam Lietuvos mokytojui tikrai stipriai nepasisekė, nes jo krūvis yra mažesnis nei pusė etato“, – kalbėjo ŠMM ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
ŠMM atstovas teigia, kad mokytojai uždirbs tiek, kiek ir uždirbdavo. „Mokytojo atlyginimą sudaro turimas krūvis (t.y. valandų skaičius) ir valandinis koeficientas. Nė vienam mokytojui nė vienoje pareigybėje nėra mažinamas valandinis koeficientas. Jei dirbs tiek, kiek dirbo, gaus tą patį. Jei turės daugiau valandų, gaus daugiau pinigų“, – įvardijo A. Varanauskas.
Švietimo ekspertė Nerija Putinaitė įžvelgė, kad nauja sistema gali pagerinti mažų mokyklų situaciją. „Situacija greičiausiai pagerės tose mokykloje, kur mokytojams nesusidaro krūviai, kur yra labai mažai vaikų ir kur vaikų pasiekimai yra mažiausi, – kalbėjo N. Putinaitė ir pridūrė, kad dėl pagerėjusios situacijos nekils iniciatyvų reorganizuoti ar uždaryti itin mažai mokinių turinčias mokyklas. – Tam tikra prasme tai įšaldo esamą situaciją.“
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad ši reforma kiršina mokytojų bendruomenę.
„Dabartiniai tikslai, kurie yra deklaruojami, yra daugiau formalūs, daugiau propagandiniai ir nesiekiantys akivaizdaus ir realaus tikslo. Atlyginimai mokytojams nedidėja. Tam tikrose situacijose jie gali mažėti, – kalbėjo S. Jurkevičius ir pridūrė, kad tokia sistema tik dar labiau atitolins jaunus žmones nuo noro tapti pedagogais. – Tai reforma tik dėl reformos. Ji įneš daug negatyvo į visą pedagogų bendruomenę, daug kiršinimo tarp žmonių ir pačių mokyklų.“
Gegužę mokytojai jau streikavo. Jie žada, kad tai gali vėl pasikartoti.