Į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) buvusi teisėja Neringa Venckienė kartu su sūnumi pabėgo 2013-aisiais. Tuo metu ji dar buvo oficialiai susituokusi su Aidu Venckumi, kuris savo laiške JAV teisėsaugai atskleidė savo versiją apie visus įvykius ir prašė sutuoktinei ir sūnui suteikti prieglobstį.
Neringa ir Aidas Venckai Kauno miesto apylinkės teisme oficialiai buvo išskirti 2014-ųjų kovą.
Advokatu nuo 2001 m. dirbantis A. Venckus laišką JAV teisėsaugai dėl N. Venckienės ir sūnaus Karolio Venckaus prieglobsčio pradėjo vardydamas savo karjeros nuopelnus, tačiau netrukus pažėrė savo versiją apie visus Garliavos įvykius.
Esą kilus skandalui jis pats buvo įbaugintas, jo klientams buvo skiriamos kur kas didesnės bausmės, o dar paaugliui jo sūnui nebuvo suteikta teisė baigti mokytis nuotoliniu būdu. Tiesa, ne kartą laiške nuskamba frazė, kad jis remiasi ne faktais, o gandais.
„Advokatu Lietuvoje dirbu nuo 2001 metų birželio 1 d. Atstovauju ir civilinėse, ir kriminalinėse bylose. Man niekada nebuvo taikomos jokios sankcijos. 2006-2011 metais man buvo suteikta garbė eiti Kauno advokatų kontoros seniūno pareigas“, – JAV pareigūnams prisistatė A. Venckus.
Jis pabrėžė, kad palaiko N. Venckienės norą prašytis JAV prieglobsčio. „Šiuo pareiškimu siekiu nušviesti teismą įžvalgomis, kaip Lietuvoje veikia teisinė ir valdžios sistema“, – laiške teigia A. Venckus.
Sūnui neleido baigti mokslo metų nuotoliniu būdu
N. Venckienės Lietuvoje buvo pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Laišką JAV teisėsaugai A. Venckus išsiuntė 2013-ųjų rugpjūčio 14 dieną. Jame A. Venckus teigia, kad vos N. Venckienė su sūnumi išvyko iš Lietuvos, apie tai buvo informuota jo vaiko mokykla.
„Kai Neringa ir Karolis išvyko, 2013 m. balandį, nuvykau į Karolio mokyklą paprašyti, kad jis galėtų septintą klasę baigti nuotoliniu būdu. Kai kalbėjausi su mokyklos direktoriumi, jis man pasakė, kad jaučia Švietimo skyriaus spaudimą, todėl negali to leisti. Direktorius pabrėžė, kad bet kuris kitas vaikas turėtų tokią teisę, tačiau Karolis yra mūsų sūnus, todėl tokia teisė nebus suteikta“, – laiške rašė A. Venckus.
Kentėjo kaip advokatas
Advokatas A. Venckus JAV teisėsaugai skirtame pareiškime taip pat išreiškė abejonę kolegų veiksmų skaidrumu. „Girdėjau gandų, kad teisėjai mano atstovaujamoms byloms skirdavo ypatingą dėmesį norėdami pakenkti mano karjerai, – kaltinimus žėrė A. Venckus. – Pavyzdžiui, mano klientui, kuris buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, buvo skirta trejų metų ir trijų mėnesių bausmė. Tuo metu tą patį nusikaltimą padariusiam kitam asmeniui, kurį atstovavo kitas advokatas, buvo skirta tik metų trukmės bausmė.“
Jo teigimu, po to, kai N. Venckienė išvyko, jam buvo įteiktas vos vienas jai skirtas šaukimas į teismą. Esą praėjus lygiai parai po to, kai N. Venckienė jame nepasirodė, buvo viešai paskelbta jos paieška. „Mano nuomone, taip buvo padaryta norint specialiai apjuodinti Neringą“, – pareiškime JAV teisėsaugai rašė A. Venckus.
Kaltinimai teisėsaugai
A. Venckus laiške pabrėžia, kad Lietuvos teisėsauga pažeidė įstatymus leisdami A. Ūsui peržiūrėti bylos dokumentus dar tuomet, kai jie buvo renkami.
„Pedofilijos bylos prokurorė Čivinskaitė leido A. Ūsui peržiūrėti bylą dar tyrimo metu“, – teigė A. Venckus ir pridūrė, kad tai galėjo turėti įtakos jo liudijimams.
A. Venckus taip pat pabrėžia, kad R. Čivinskaitė netrukus po to buvo paaukštinta pareigose, tačiau iš tiesų teismas išnagrinėjo prokurorės veiksmus ir ją ne paaukštino, o pažemino pareigose.
Teismas nusprendė, kad R.Čivinskaitė, būdama Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, netinkamai vykdė savo pareigas – nevykdė vyriausiojo prokuroro nurodymų perduoti bylą tirti kvalifikuotam prokurorui, netinkamai nagrinėjo skundus, leido A.Ūsui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Dėl šio sprendimo prokurorė pateikė apeliaciją, o vėliau, 2016 metais, net kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Bijojo dėl savo laisvės
A. Venckus teigia, kad dar 2009 metais iš A. Ūso advokato Deivio Valiulio išgirdo tokius žodžius: „Tu nežinai, kieno kelią perėjai.“ Esą šiuo žodžius D. Valiulis jam ištarė policijos komisariate.
JAV teisėsaugai A. Venckus taip pat pabrėžė, kad D. Valiulis buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas. „Išvada tokia, kad ši byla siejosi su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais“, – teigė A. Venckus.
„Man buvo grasinama. Girdėjau gandų, kad tik laiko klausimas, kada valdžia suras, kuo mane apkaltinti, ir įkiš mane į kalėjimą“, – JAV teisėsaugai rašė A. Venckus.
Netikėjo teisingu teismu
„Ar yra tikimybė, kad Neringa turės teisingą teismą? Nemanau“, – ragindamas suteikti jai prieglobstį rašė A. Venckus ir pateikė savo versiją apie Garliavos įvykius.
Jis priminė 2012-ųjų gegužės 17ąją, kai mergaitė buvo paimta iš Venckų namų. „Buvo nufilmuota, kaip advokatas Černiauskas, atstovaujantis Laimutei Stankūnaitei, prieš mergaitės valią išnešė ją iš namų 2012 m. gegužės 17 d. Tai prieštaravo įstatymams, nes prieš mergaitę negalėjo būti panaudota fizinė prievarta, – rašė A. Venckus. – Jo veiksmai buvo nufilmuoti ir patalpinti „YouTube“ platformoje. Neringa ir kiti reikalavo tyrimo dėl jo veiksmų, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti.“
Jo teigimu, advokatas neturėjo teisės išnešti mergaitės iš namų, tačiau esą vaizdo įrašas įrodė, kad jis nusižengė.
„Teisėjas neįvertino filmuotos vaizdo medžiagos ir teismas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes policijos pareigūnai liudijo priešingai, kad jis jos neišnešė iš namų. Tai yra lietuviška teisėsauga“, – kaltinimus toliau žėrė A. Venckus.
Jis taip pat pabrėžė, kad abejones teismais kelia ir tai, kad viename buvo priimtas vienas sprendimas, kitame – kitas. „Nebelieka jokios logikos, kai vieno teismo sprendimas prieštarauja kitam. Vienas teismas nusprendė, kad mergaitė buvo tvirkinama motinos namuose, todėl civilinė byla turi būti pristabdyta, kol bus išspręsta kriminalinė, tačiau kitas teismas nusprendė, kad motina nepadarė kriminalinio nusikaltimo“, – savo versiją pasakojo A. Venckus.
Teismo laukia kalėjime
Liepos 12 d. JAV teismas paskelbė, kad ekstradicija nebus stabdoma. Šį sprendimą N. Venckienė jau spėjo apskųsti, o jos sūnus K. Venckus tai pavadino „mirties nuosprendžiu“.
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste. JAV žiniasklaida teigė, kad N. Venckienės išvaizda per šį laiką buvo gerokai pasikeitusi, tačiau jos sūnus tai neigia. „Vienintelis dalykas, kas pasikeitė, – plaukai ilgesni, nei įprasta matyti nuotraukose. O šiaip nei keitė plaukų spalvą, nei perukus nešiojo. Nieko“, – DELFI anksčiau teigė K. Venckus.
Buvusi teisėja ir parlamento narė N. Venckienė balandžio mėnesį davė interviu JAV žiniasklaidai. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Bėglė pridūrė, kad mielai taptų JAV piliete. N. Venckienė sakė, jog tuo atveju, jeigu būtų išduota, pedofilai į ją taikytųsi tiek dėl jų tinklo demaskavimo, tiek dėl dėtų pastangų atkreipti dėmesį į šią problemą per 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją, kai jos partija „Drąsos kelias“ parlamente gavo septynias vietas.
N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių
Lietuvoje buvusi teisėja bus teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.
Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas:
167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 str. 2 d.: mirusiojo atminimo paniekinimas, viešai paskleidžiant apie mirusįjį melagingus prasimanymus, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.