Berniukai ir treneris viename klaidžiausių ir ilgiausių Tailando urvų įkalinti jau daugiau nei dvi savaites. Ten jie įlindo norėdami pasislėpti nuo lietaus, tačiau pakilęs vandens lygis įkalino paauglius viduje ir privertė trauktis į urvo gilumą.

Išlįsti patys jie nebegali. Praėjus 2 savaitėms ir dienai po jų dingimo, gelbėtojai pradėjo didelio masto gelbėjimo operaciją. Norėdami išsilaisvinti, paaugliai klaidžiais tuneliais po vandeniu turi plaukti kilometrą, dar kelis eiti pėsčiomis.

Lietuvis nardymo instruktorius Vytis Vilkas sako, kad patyrusiam narui išplaukimas iš tokio urvo nebūtų didelė bėda, tačiau nepatyrusiems berniukams tai atsipirks mažų mažiausiai dideliu psichologiniu išgąsčiu.

Sunkiausia buvo pradžia

Pašnekovas teigia matęs urvo planus. Pasak jo, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, urvas, kuriame įstrigę berniukai, nėra gilus, vanduo jame nešaltas.

Negana to, paaugliams nereikia nieko galvoti – su jais neria po du patyrusius profesionalus, todėl berniukams tereikia sekti juos.

„Jeigu negilu, slėgio skirtumas yra toks, kad reikia prapūsti ausis. Jeigu sifonas (apsemta urvo dalis) nesiekia 3 metrų, tai tiesiog negalima išnerti į paviršių. Ausis tiesiog užgula – ne mirtina problema“, – situacijos nedramatizuoti linkęs V. Vilkas.

Kita situacija – jeigu paaugliams reikėtų išnerti patiems, be instruktorių pagalbos. Didelį darbą, kalba jis, padarė paauglius radę ir kelią pažymėję narai.

„Kaip suprantu, jie nardė neskaidriame vandenyje. Tai buvo užduotis, kuriai reikia būti rimtu naru. O paskui juos, pagal ištiestas virves, nusigauti įmanoma. Aišku, yra paprastesnių būdų: uždėti kaukę, prijungti prie savo aparato – paprasčiausias variantas techniškai.

Aišku, vaikui, jeigu supanikuotų, gal ir būtų problemų. Aišku, Tailandas, vaikai neišpuikę – gal ir susitvarko“, – mąsto V. Vilkas.

Apie kariuomenės naro žūtį daug informacijos nėra

Tačiau visgi gelbėjimo operacijos metu žuvo patyręs buvęs Tailando kariuomenės naras. Kaip skelbia spauda, naras, grįždamas iš urvo, neteko sąmonės, mat baigėsi oras. Apie šios žūties priežastis galima tik svarstyti, kalba V. Vilkas:

„Galbūt žmogus buvo nepasiruošęs, galbūt jo savijauta buvo prasta. Jeigu urvas turi išsišakojimų, gali būti, kad naras, pametęs virvę, paprasčiausiai paklydo ir tada tas oras baigėsi. Tačiau to niekas nekomentuoja.

Dažniausiai tai atsitinka tada, kai pasiklystama urve ir nerandama išėjimo. Tokiu atveju labai ilgai užtrunka išėjimo paieškos. Jis tikriausiai žuvo ne todėl, kad buvo per mažai oro – jo būna pakankamai, – tačiau galbūt jis pasiklydo ir tada jam pritrūko deguonies.“

Pašnekovas sako nardęs panašiuose ir dar sudėtingesniuose urvuose.

„Tačiau tai yra skirtingi dalykai, – sako V. Vilkas. – Manęs nieks to neverčia daryti, nardau skaidriame vandenyje – noriu neriu, noriu neneriu. O čia, kai kažkieno gyvybė kabo ant plauko, viskas vyksta kitaip.

Jie neria ne iš didelio noro, o iš reikalo. Gali būti, kad situacija yra sudėtingesnė vien dėl to. Tebūnie tas urvas ir nėra toks sudėtingas, tačiau prisideda neskaidrus vanduo – didelė problema.“

Taip pat pašnekovas kalba, kad svarbu suprasti ir laiko faktorių, narų nuovargį.

Berniukams didelio pavojaus neturėtų kilti

Daugiau nei dvi savaites urve leidžiantys berniukai ir jų treneris ten gyvena, švelniai sakant, ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Nors gelbėtojai ir parūpino jiems maisto, fizinė ir psichologinė paauglių būklė nėra pati geriausia, mano V. Vilkas.

Tačiau, anot jo, nors paaugliai ir nusilpę, didelių liekamųjų fizinių reiškinių jiems neturėtų kilti.

„Galbūt gali ausis prasitampyti, jeigu sifonas yra gilesnis nei 3–4 metrai. Ypač jeigu jis išsigandęs, nuvargęs. Tačiau ten nebus nei dekompresijų (staigus žmogaus aplinkos slėgio sumažėjimas ir su tuo susijusi liguista būsena – DELFI), nei kitų sudėtingų dalykų. Fiziškai jiems neturėtų būti. Psichologiškai – galbūt. Bet manau, kad viskas bus gerai“, – sako nardymo instruktorius.

Gelbėtojai stengiasi vaikus išvedinėti po vieną. Taip daroma todėl, kad kai kurie praėjimai urve yra labai siauri. Kita priežastis - jei vienas vaikas ims panikuoti, panika gali persiduoti ir likusiems vaikams.

Urve jau daugiau nei 2 savaites

Paaugliai ir jų treneris urve Tailande įstrigo birželio 23 dieną. Nuo tada visas pasaulis kantriai seka šios istorijos įvykius. Po maždaug savaitės nuo berniukų dingimo visuomenę pasiekė džiugi žinia: paauglius ir trenerį gyvus ir sveikus rado britų narai.

Sekmadienį ir pirmadienį vykdoma didelė operacija, kurioje dalyvauja 18 narų iš Tailando ir užsienio. Pirmiausiai vaduojami labiausiai nusilpę paaugliai, juos iš urvo lydi po du narus.

Pirmąją ir antrąją operacijos dienomis buvo išvaduota po 4 berniukus. Paaugliai buvo skubiai išskraidinti į ligoninę, kur jų laukė artimieji. Pirminiais duomenimis, jų būklė yra stabili.

Kaip žiniasklaidai aiškino gelbėtojai, pauzė tarp gelbėjimo darbų yra reikalinga, kad gelbėtojai galėtų pasipildyti deguonies talpas. BBC duomenimis, sunkiausia yra pirmoji kelionės iš urvo dalis. Jaunuoliams reikia dažnai nerti po vandeniu, praeiti užtvindytas urvo vietas.

Kol buvo planuojama operacija, paaugliai buvo mokomi nardymo pagrindų, mat nė vienas berniukas niekada nėra nardęs. Gelbėtojai teigia, kad operacija gali trukti iki 4 dienų.

Treneris atsiprašė artimųjų

Amporna Sriwichai, 25-erių metų futbolo trenerio Akkapolo Chanthawongo teta, labai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos. Jos teigimu, A. Chanthawongas yra geras žmogus, jis tikrai nenorėjo, kad viskas taip susiklostytų. Būdamas 10 metų jis neteko savo tėvų ir augdamas patyrė daug sunkumų.

Tetos teigimu, jis nenori nieko kito, tik padėti įstrigusiems berniukams. Prieš tai žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad taupant maisto atsargas viduje treneris visus savo davinius atidavė vaikams ir dėl to buvo labai nusilpęs.

Gelbėtojams suradus įstrigusius berniukus treneris tėvams parašė atsiprašymo laišką, kuriame maldavo jų atleidimo:

„Visiems tėvams – visi vaikai kol kas yra gyvi ir sveiki. Pažadu kuo geriausiai jais rūpintis. Ačiū jums visiems už moralinį palaikymą. Ir atsiprašau tėvų.“

Tėvai atsakė į jo laišką teigdami, kad „tikime tavimi ir tavo ryžtu. Žinome, kad gerai rūpinaisi mūsų vaikais. Norime, kad žinotum, jog tai ne tavo kaltė.“