Nepaminėjęs konkrečių atvejų politikas sakė: "Tai akivaizdu, bet nedrįstama apie tai kalbėti".
Išanalizavęs duomenis apie viešuosius pirkimus, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas susidarė įspūdį, kad savivaldybių rengiamus konkursus laimi vis tos pačios bendrovės.
A.Salamakino teigimu, panašūs dalykai ne vienerius metus vyksta daugelyje valstybės įstaigų, todėl bendrovės priverstos ieškoti užnugario tarp įtakingų Seimo narių, galinčių spustelėti vieną ar kitą savivaldybę, ministeriją.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad korupcijos galima išvengti tik įsteigus centralizuotą pirkimų komisiją: "Jei procesas būtų vienose rankose, būtų kur kas lengviau jį kontroliuoti, garantuoti skaidrumą ir reikalauti atsakomybės".
Seimo Ekonomikos komitete rengiamų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų vienas autorių konservatorius Jurgis Razma pripažino, kad A.Salamakino viešai pareikštos abejonės nėra pramanytos.
J.Razma irgi yra girdėjęs, jog neretai politikai pataria, kaip reikėtų spręsti viešuosius pirkimus, nors jis negalėtų tvirtinti, kad vadinamasis politikų stogas yra lemiantis veiksnys.
Konservatoriaus manymu, norint atsakyti, kokią įtaką viešųjų pirkimų rezultatams daro politikai, reikia išsamaus tyrimo: "Tačiau ši problema pakankamai aktuali. Reikia tobulinti teisės aktus, kad būtų išvengta bet kokios korupcijos galimybės bei politikų kišimosi".
J.Razma atkreipė dėmesį į atvejus, kai daroma įtaka ne konkurso rezultatams, bet patys konkursai organizuojami pagal kieno nors pageidavimus.
Tokių įtarimų opozicijos atstovams kilo svarstant Asmens identifikavimo kortelių bei Paso įstatymų projektus.
Seime kilo triukšmas dėl to, kad, dar nepriėmus įstatymų pataisų, Vidaus reikalų ministerija jau veda derybas su galimais šių kortelių gamintojais.
Parlamentarai taip pat nustebo sužinoję, jog viena Mažeikių statybos bendrovė yra laimėjusi konkursą statyti 5 mln. litų vertės pastatą, kuriame turėjo būti gaminamos šios kortelės.
Ryškiausias atskleistas valdininkų pasipelnymo iš viešųjų pirkimų pavyzdys - Kelių fondo lėšų panaudojimas. Per daugelį metų didelius pinigus valdantys pareigūnai sukūrė sistemą, atmetančią kiekvieną naują įmonę.
Užsakymus keliams ženklinti paprastai laimėdavo bendrovės, kuriose akcijų turėjo Automobilių kelių direkcijos, valdžiusios šias lėšas, vadovų artimieji.
Net ir tuomet, kai šis mechanizmas buvo atskleistas, didžiausia bausmė, kurią patyrė schemos kūrėjai, - atstatydinimas iš aukštų pareigų. Po kilusio skandalo susisiekimo ministro posto neteko buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas Gintaras Striaukas.