Kaip Eltai sakė MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, prognozavimo sistema tarnaus kaip įrankis ekspertams, priimantiems sprendimus.
Didžiausias mokytojų poreikis prognozuojamas pradiniame ugdyme. „Atsižvelgiant į tai, kad labiausiai daugėja mokinių, ateinančių į pradinį ir priešmokyklinį ugdymą, daugiausiai naujų mokytojų reikės čia“, - komentavo MOSTA analitikas.
Buvo laikas, kai visų pirma pradinukų mokytojai liko be darbo, nes sparčiai mažėjo mokinių. Ar toks pat likimas nelauks pasiryžusių ugdyti priešmokyklinukus ir mokyklinukus? G. Jakštas atkreipė dėmesį, kad MOSTA nenurodo būdų, kaip į pradinį ugdymą pritraukti mokytojų - rengiant naujus ar pritraukiant dirbusius anksčiau.
„Tai klausimas sprendimų priėmėjams. Tačiau žiūrint, koks mokytojų poreikis buvo pernai, matyti, kad tik 20 naujų pedagogų į pradinį ugdymą atėjo naujai parengtų. Didžioji dalis - apie 700 - buvo pritraukti iš tų, kurie anksčiau dirbo pedagoginį darbą, bet paskui perėjo kitur. Kokios strategijos imtis toliau - pritraukti mokytojų iš turimų resursų ar rengti daugiau naujų, mes galime patarti, bet kištis - ne“, - Eltai sakė MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.
Mokytojų dalykininkų stygiaus trumpajam 1-4 metų laikotarpiui MOSTA neįžvelgia, tačiau G. Jakštas prognozavo, kad didelių problemų kils mokytojams dalykininkams kone vienu metu išėjus į pensiją.
„Su šita problema susidoroti bus visų sunkiausia, nes mokytojų dalykininkų nėra iš kur kitur pritraukti. Iki šiol abiturientai nesiverždavo į biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, kitų dalykininkų rengimo programas. Nestojo todėl, kad dabar tokių specialistų poreikio nėra. Mokytojų dalykininkų pakanka, bet kai jie pradės išeiti į pensiją, mums labai staigiai prireiks labai daug mokytojų“, - komentavo G. Jakštas.
Kaip tam užbėgti už akių? Pasak G. Jakšto, galimi du scenarijai. Vienas - pasiūlyti toliau dirbti mokytojams, kurie sulauks pensinio amžiaus.
„Antras scenarijus būtų imtis priemonių iš anksto - sudaryti mokytojams sąlygas išeiti į pensiją anksčiau, nesulaukus pensinio amžiaus, suteikiant paskatas dirbti kitame sektoriuje, o tuo tarpu dabar studijas baigiantiems atlaisvinti darbo vietas, kad kartų pasikeitimas būtų nuoseklesnis“, - sakė MOSTA analitikas.
Mokytojų poreikio prognozavimo sistema, kurią MOSTA pristatė ketvirtadienį, susideda iš prognozuojamo poreikio ir prognozuojamos pasiūlos - kiek iš įvairių mokytojų rengimo būdų ateis naujų pedagogų.
Kaip sakė G. Jakštas, nuo pedagogų poreikio prognozės MOSTA pradėjo todėl, kad buvo rodytas didžiausias susidomėjimas būtent šių specialistų poreikio prognoze. Vykstant švietimo ir mokslo reformai formuojami pedagogų rengimo centrai, vyksta daug kitų pokyčių, galinčių turėti įtakos pedagogų poreikiui.
„Kita priežastis, kad duomenys apie pedagogus yra patys detaliausi. Kaupiama informacija tiek apie jų išsilavinimą, tiek apie etatus, tiek apie klases ir kiek jose yra mokinių. Taip pat pakankamai aiškus mokytojų poreikis ateityje. Tarkim, IT specialistų poreikį prognozuoti sunkiau, nes sektorius gali ne tik labai plėstis, bet ir trauktis, o pedagogų poreikis priklauso nuo mokinių skaičiaus ir vykdomų reformų, kuriuos struktūriškai gali pakeisti poreikį“, - lygino G. Jakštas.
Panašų prognozavimo ir planavimo modelį planuojama atlikti ir su medikais.
Pasak MOSTA analitiko, su medikais yra panaši situacija. Kaupiama informacija apie specialistus ir išsikelti tikslai, kiek šimtui tūkstančių gyventojų turi tekti tam tikrų sričių medikų. Prognozuojant gyventojų skaičių, galima atlikti skaičiavimus, kiek reikės medikų pagal tai, kiek išeis į pensiją, ir kitus skaičius.
Pedagogų poreikio prognozavimo sistemos kūrime dalyvavo Vyriausybės kanceliarija, Švietimo ir mokslo ministerija, MOSTA, Europos Komisija bei tyrimo ekspertai.