Du padegimu įtariami mažamečiai iš socialinės rizikos šeimų – 10-ies ir 11-os metų - buvo sulaikyti čia pat, gaisravietėje, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengs, nes neturi įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn.
Vienintelė įstatyme numatyta bausmė – administracinė atsakomybė 10-ies ir 11-os metų padegėjų tėvams – už vaikų nepriežiūrą.
Šimtatūkstantinius nuostolius patyrė verslininkai galės bandyti juos išsiieškoti civiline tvarka iš mažamečių tėvų, tačiau sako nesitikintys atgauti žalos – po šešis vaikus auginančios vienišos daugiavaikės motinos, kurios augina mažuosius piromanus, yra socialinės rizikos šeimų įskaitoje, gyvena iš pašalpų, savivaldybės socialiniuose būstuose.
„Nuostoliai milžiniški, gali siekti ir milijoną eurų, dabar laukiame draudimo ekspertų, kurie patikslins žalos dydį. Daug, labai daug – viskas sudegė, o kas nesudegė – sulieta vandeniu, sugadinta. Sudegė visiškai pastato stogas, apdegė sienos, prekės ir produktai tiek mūsų įmonės, tiek nuomojusių čia patalpas verslininkų – netinkami vartojimui, sudegė ir palėpėje buvęs visas dokumentų archyvas. Tūkstančiai eurų, šimtai tūkstančių eurų nuostolio. Bet, ačiū Dievui, nenukentėjo nė vienas tądien dirbęs darbuotojas, nei vienas prekybos centro klientas“, - pirmadienio rytą telefonu apie šeštadienį įvykusį gaisrą Lazdijuose pasakojo įmonės „Jurkeda“, kuriai priklauso sudegęs pastatas, savininkė Dainora Jurkevičiūtė – Nevulienė.
Ji sako esanti be galo dėkinga visiems lazdijiečiams, kurie padėjo gesinti gaisrą: pirmiausia prekybos centro „Aibė“ darbuotojams, jų šeimų nariams, praeiviams, aplinkinių įmonių darbuotojams, gaisrininkams.
Verslininkė D. Nevulienė kartu su artimais šeimos nariais yra didžiausi Lazdijų rajono darbdaviai. Nevulių ir Jurkevičių sukurtose darbo vietose Lazdijų rajone dirba apie 250 darbuotojų. Vien „Jurkedoje“ dirba 88 darbuotojai.
Gaisras pastate Lazdijų miesto centre, kuriame įsikūrę ne tik prekybos centras „Aibė“, kelios verslininkų parduotuvės, bet ir „Swedbank“ banko filialas, kilo praėjusį šeštadienį apie 16 valandą.
Gaisro židinys buvo pastato kieme esanti popierinių dėžių, į kurias pakuojamos prekės, krūva – ją padegė ten šlaistęsi mažamečiai lazdijiečiai.
Užsidegus kartoninėms dėžėms, ugnis pastato siena oro vėdinimo sistemos instaliacija akimirksniu šovė į viršų, o sprogus ant sienos kabėjusiam kondicionieriui liepsnos pliūptelėjo į medinę stogo konstrukciją.
Du mažamečius, 10-ies ir 11-os metų vietos gyventojus, policijos pareigūnai sulaikė gaisravietėje dar vykstant gaisro gesinimo darbams.
Tačiau D. Nevulienė teigia nesitikinti iš jų tėvų nuostolių atlyginimo – šeimos, kuriose auga abu mažamečiai įtariamieji, yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Kita vertus, mažamečiai neturi amžiaus, pagal kurį jie galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymas numato, kad baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami asmenys, sulaukę 14-os metų.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį – dėl turto sunaikinimo. Tačiau asmenys, kurie pirminės apklausos būdu prisipažino galimu nusikaltimu, yra per jauni būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusieji gali reikalauti nuostolius atlyginti iš mažamečių įstatyminių atstovų, o patys mažamečių tėvai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl vaikų nepriežiūros“, - sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Kristina Janulevičienė.
Šiandien dar neaišku, o ir vargu, ar kas aiškinsis, kodėl mažamečiai neprižiūrimi šlaistėsi pačiame miesto centre.
„Ten tų vaikų visada kiemuose tarp mūsų ir „Iki“ pastatų būriuojasi. Stengiuosi jų neužkabinti, nes baisu, kad kokio automobilio neapgadintų ar ko kito nepadarytų“, - neslėpė verslininkė D. Nevulienė.
Po šeštadienio gaisro nedirba nei prekybos centras, nei parduotuvės, nei banko skyrius. Verslininkė sako dar nežinanti, kada atsidarys ir kas bus su darbuotojais.
„Svarbiausia dabar uždengti pastato stogą, nes lyja į patalpas. Laukiame draudimo bendrovės sprendimo dėl draudimo išmokos kompensacijos, nuo ko priklausys, kaip greitai finansiškai pajėgsime atnaujinti verslą. Esame socialiai atsakinga įmonė, suprantame, ką reiškia žmonėms Lazdijuose likti be darbo, todėl dedame visas pastangas, kad pasekmės darbuotojams būtų kuo mažiau skausmingos. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo mūsų gerų norų, dar yra ir finansinės galimybės“, - sakė D. Nevulienė.
Tu metu gaisro vaizdams paplitus socialiniuose tinkluose, netrūko priekaištų Lazdijų ugniagesių darbui. Kaip pasakojo liudininkai, gesinti viduryje miesto degančio didžiulio pastato atvyko vos viena ugniagesių komanda, kuri net neturėjo aukštalipių kopėčių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teigė, kad gaisrą gesino 7 ugniagesių komandos, tačiau vietos liudininkai sako, kad pastiprinimas atvyko per vėlai – kai pastatas jau degė atvira liepsna.
Toks būtinų darbo priemonių neturėjimas papiktino gaisrą gesinti padėjusius lazdijiečius, kurie priminė, kad Lazdijų rajono savivaldybė 2015 -ųjų gruodį įsteigė biudžetinę įstaigą – Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą, į kurią perėmė seniūnijose buvusias ugniagesių komandas.
Naujai įkurta įstaiga šių metų vasario mėnesį Dzūkų kaime, Būdviečio seniūnijoje, kuriame deklaravę gyvenamąją vietą apie 100 gyventojų, su Europos Sąjungos parama įgyvendino 1 mln. eurų vertės projektą – naujos gaisrinės statybas.
Naujai įkurtai biudžetinei įstaigai, kurioje tarp 65 darbuotojų dirba Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio svainis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Vasiliauskas, savivaldybės tarybos narės Daivos Ambrazevičienės vyras, verslininkas Gintautas Ambrazevičius, mero giminaitės, savivaldybės tarybos narės Odetos Lenkauskienės vyras Robertas Lenkauskas, ir2018-ų metų Lazdijų rajono savivaldybės biudžete numatytas skirti 0,6 mln. eurų finansavimas. Iš jų lėšos darbo užmokesčiui sudaro 0,4 mln. eurų.
Vos įkurtai įstaigai skyrus iš rajono biudžeto finansavimą, Lazdijų rajono ugniagesiams buvo pripirkta lovų, šaldytuvų, patalynės, televizorių, kompiuterių, viryklių, elektrinių virdulių, mikrobangų krosnelių. Visos šios prekės, tarp jų ir gaisrinės žarnos, buvo perkamos iš mero šeimos valdomos bendrovės „Dzūkų žinios“, kurios pagrindinė veikla yra leidinių leidyba ir knygynas.