Dukros su palangiške P. Gražulis susilaukė dar balandį, tačiau žinia apie penktą parlamentaro vaiką į viešumą iškilo tik dabar, kai 31-erių moteris pasiryžo prabilti žiniasklaidai.

B. Navickaitė teigia, kad nėštumo metu jautė spaudimą pasidaryti abortą. P. Gražulis to neneigia.

Kilus skandalui P. Gražulis ėmė teigti, kad visa tai nutiko netikėtai ir atgailavo, o po kelių dienų viešai pareiškė apie ketinimus prisiteisti sau dukros globą.

Į tokį pareiškimą sureagavo ir B. Navickaitė: palangiškė paviešino žinutes, kuriose P. Gražulis ją vadina „nachalka“, „barakuda“, reikalauja grąžinti dukros priežiūrai skirtus 3 tūkstančius eurų bei teigia, kad „nei tu, nei ji man nerūpi“.

„Aš nenoriu, kad tokia mergaitė, jei ji tikrai mano, patektų į tokias rankas“, – viešai kalbėjo P. Gražulis. Tiesa, jis teigia, kad ras moterį, kuri padės pasirūpinti vaiku.

Advokatė: teismas būtinai atsižvelgs į kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku ir prisirišimą

Advokatų kontoros „Cobalt“ darbo teisės praktikos grupės vadovė dr. Dalia Foigt Norvaišienė DELFI teigė, kad prognozuoti teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, jei toks klausimas bus keliamas teisme, dar anksti.

Vis dėlto vienas iš svarbiausių dalykų – vaiko prisirišimas prie tėvų. „Teismas būtinai atsižvelgs į kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku ir prisirišimą, nepaisant to, kad vaikas yra vos kelių mėnesių“, – kalbėjo D. Foigt Norvaišienė.

„Teismai, spręsdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčus, pasisako, kad vaiko interesai kiekvienoje byloje turi būti individualizuoti. Todėl šioje situacijoje, nepasvėrus visų reikšmingų aplinkybių, labai sunku iš anksto spręsti, kuriai ginčo pusei – tėvui ar motinai – bus priimtas palankus sprendimas“, – tikino D. Foigt Norvaišienė.

Dalia Foigt Norvaišienė (kontoros „Cobalt“ nuotrauka)

Jos teigimu, teismas vertintų abiejų tėvų galimybes rūpintis savo vaiku. „Teismas vertintų, kaip tėvai gali dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, – teigė D. Foigt Norvaišienė. – Lietuvos teismų praktikos apžvalgoje pabrėžiama, kad vertinant kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti vaiko interesus, atsižvelgiama į tai, kad vystymasis apima ne tik fizinį, bet ir protinį, dvasinį, moralinį, psichinį ir socialinį vystymąsi.“

Dalia Foigt Norvaišienė
Teismas būtinai atsižvelgs į kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku ir prisirišimą, nepaisant to, kad vaikas yra vos kelių mėnesių.

Tokiose bylose teismas atsižvelgia ne tik į būsimą vaiko raidą, bet ir sąlygas iki ginčo: „Teismas turėtų atsižvelgti į kiekvieno iš tėvų galimybę sudaryti tinkamas šeimos sąlygas, vertinti paties asmens (tėvo, motinos) dorovinius ir kitokius bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, taip pat įvertinti kiekvieno iš tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.“

Advokatas: svarbiausia vaiko interesai, o ne vieno iš tėvų norai

Advokatas Karolis Rugys DELFI pateikė bendrąją nuomonę apie teisinius šeimos santykius ir pabrėžė, kad esminė aplinkybė – nepilnamečio vaiko interesai bei jo poreikiai, o ne vieno iš tėvų pasikeitę norai ar interesai.

„Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams“, – teigė K. Rugys ir pridūrė, kad tai pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius, nes svarbiausia – darni vaiko raida.

„Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje“, – teigė advokatas.

Anot jo, visus su vaiku susijusius klausimus tėvai turi siekti spręsti taikiai. „Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas, – tikino advokatas. – Paminėtina, kad vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų, kuris siekia, kad būtų pakeista nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turi kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo ir prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.“

Karolis Rugys, FOTO: Giedrius Bubliauskas

P. Gražulis teigia, kad sieks pats užauginti dukrą, tačiau, advokato teigimu, svarbiausia ne kažkurio iš tėvų norai, o vaiko interesai. „Nepilnamečio vaiko tėvas, kuris kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, turi įrodyti, kad nepilnamečiui vaiko interesus labiau atitiks gyvenimas su juo, – pasakojo K. Rugys. – Esminė aplinkybė yra nepilnamečio vaiko interesai bei jo poreikiai, o ne vieno iš tėvo pasikeitę norai ar interesai.“

Jei vienas iš tėvų kreipiasi dėl tėvų valdžios ribojimo, turi būti sprendžiama, ar vaikui daroma žala: „Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį.“

Karolis Rugys
Esminė aplinkybė yra nepilnamečio vaiko interesai bei jo poreikiai, o ne vieno iš tėvo pasikeitę norai ar interesai.

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, vertinamos įvairios aplinkybės: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas, skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas. Pasak advokato, esminis vaiko interesas – vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumas.

„Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, – pridūrė K. Rugys. – Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.“

Užsimojo užauginti dukrą, nors jos nė nematė

„Buvau siūlęs, jei tu nenori augint, neprisiimi atsakomybės, atiduok, aš užauginsiu tą vaiką. Aš tikrai surasčiau žmogų, kas augins ir panašiai. Ir šiandien, jei ji atiduotų, aš paimu ir iš jos man nieko nereikia“, – kilus skandalui DELFI teigė P. Gražulis.

Balandžio mėnesį gimusią mergaitę P. Gražulis matė tik nuotraukose. „Vaikas mažiukas dar, tėvo nepažins“, – į klausimą, kodėl dar neaplankė dukros, atsakė parlamentaras.

Kelis mėnesius su beveik dvigubai jaunesne palangiške B. Navickaite artimai bendravęs P. Gražulis nuo pat pradžių nesikratė tėvystės. „Aš nekeliu to klausimo. Kadangi buvo tie santykiai, tai neabejoju.“ Vis dėlto DNR tyrimai bus atlikti.

Petras Gražulis
Aš tikrai surasčiau žmogų, kas augins ir panašiai.

Anot jo, jis atsakomybės nebijo. „Užauginau keturis vaikus ir, manau, be jokių problemų užauginsiu dar vieną vaiką. Tik tai bus teismo sprendimas ir civilizuotas kelias. Manau, kad tada šis šantažas baigsis. Tegul ji gyvena laisva. Aš nenoriu, kad tokia mergaitė, jei ji tikrai mano, patektų į tokias rankas“, – teigė politikas.

Petras Gražulis

P. Gražulis DELFI teigė, kad jau kreipėsi ir į advokatą, kuris turėtų padėti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo procese.

„Tai bus tikras meilės vaikas. Visomis teisinėmis priemonėmis sieksiu, kad tas vaikas būtų mano, – tvirtino parlamentaras. – Aš tikrai tikiuosi, kad paaiškės, kad vaikas mano. Žiūrėjau nuotraukas. Atrodo, kad panaši ir aš taip galvoju. Žinoma, esu laisvas ir būtų maloniau, kad su žmogumi galėčiau gyventi ir auginti bendrai. Tačiau ar tai yra įmanoma? Iš dalies tikrai jaučiuosi įskaudintas.“

Ir nors jis viešai kalba apie ketinimus prisiteisti tėvystės teises, neslepia, kad vaiką augintų ne tik jis: „Aš tikrai surasčiau žmogų, kas augins ir panašiai.“

Viešai atgailavo, žinutėse liejo pyktį

B. Navickaitei paviešinus žinią apie penktą P. Gražulio vaiką, šis pradėjo viešai atgailauti. „Aš tikrai padariau klaidą ir dabar viešai atgailauju. Tegul būna man gailestingas Dievas, žurnalistai ir žmonės“, – DELFI teigė parlamentaras.

Parlamentaras taip pat teigė, kad savo dukros išlaikymui jau skyrė 5 tūkstančius eurų: 2 dar tuomet, kai B. Navickaitė laukėsi, 3 – gimus dukrai. Tačiau, kilus skandalui, B. Navickaitė paviešino P. Gražulio jai siųstas žinutes, kuriose parlamentaras reikalauja grąžinti dalį pinigų.

Tai B. Navickaitė patvirtino paviešindama iš Petro gautas žinutes. „Atiduok tuos 3 tūkst., tu, nahalka. Tu, gyvate. Tau vis mažai“, – žinutėje savo dukros motinai rašė parlamentaras.

Birutė Navickaitė

B. Navickaitė teigė, kad jai P. Gražulis siūlė pasidaryti abortą, nors pats buvo vienas aršiausių abortų draudimo šalininkų, kai šis klausimas buvo svarstomas Seime.

Žurnalistams P. Gražulio pasidomėjus, ar jis tikrai siūlė savo partnerei pasidaryti abortą, šis to nepaneigė ir vėl atgailavo. „Žinote, emociškai, kai tave šantažuoja, nori prisirišti, visko galėjo būti. Aš to neneigiu. Jeigu taip kalbėjau, tai pats save smerkiu. Greičiausiai taip ir sakiau, – teigė parlamentaras. – Esu žmogus. Atleiskite.“

Viešai apie P. Gražulio vaiką prabilusi palangiškė sukėlė tikrą skandalą, po kurio P. Gražulis ir ėmė kalbėti apie galimybę stoti prieš teismą dėl galimybės auginti savo dukrą. B. Navickaitė tikina, kad šis skandalas yra kur kas mažiau skaudesnis nei tai, ką ji patyrė būdama nėščia.

„Man, nėščiai koliojamai vienumoje, buvo žymiai sunkiau nei šis skandalas Lietuvoje. Jokių naujų blogų žodžių neišgirdau, kurių jau nebūčiau girdėjusi iš pono Jo Didenybės, leidžiančio sau spręsti kam gyventi, o kam ne. Visiems labai ačiū“, – teigė B. Navickaitė.

Sustabdė narystę partijoje

DELFI primena, kad kilus skandalui metams sustabdyta P. Gražulio narystė „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje.

Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad P. Gražulis kelia gėdą politikai ir Seimui.

„Atrodo, kad čia ne pirmas vaikas jo nesantuokinis, jis jų turi ne vieną. Tik tiek gal vienom mokėdavo, kitom nemokėdavo, kita moteriškė neapsikentusi yra į Airiją išvažiavusi su dukra“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.

P. Gražulis, išgirdęs, kad stabdoma jo narystė partijoje, prabilo apie ketinimus trauktis: „Manęs nereiks išmesti, aš pats išeisiu.“

Petro Gražulio ir Birutės Navickaitės susirašinėjimas: