Tai – tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto trečiakursis, kuris 2010-aisiais prievartavo merginas ir moteris aplink Lazdynų mikrorajoną, kuriame gyveno. Pasakų parkas įėjo į šią zoną.

Liūdnai pagarsėjęs parkas

Pasakų parkas yra tankiai apgyvendintoje sostinės vietoje – tarp Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonų.

Miškelis, papuoštas pasakų personažus vaizduojančiomis statulomis, visuomenei atidarytas sovietmečio pabaigoje. Netrukus parkas buvo nuniokotas, sulaužyti ten įrengti suoliukai, prišiukšlinta, krūmuose pradėjo nakvoti benamiai. Todėl ilgą laiką parkas buvo žinomas kaip vieta, į kurią, ypač sutemus, geriau nekelti kojos.

Be rajone siautėjusio prievartautojo, teritorijoje karaliavo plėšikai ir kitokio plauko nusikaltėliai. Ant sutręšusių suoliukų sėdėjo girtaujantis ir prie praeivių besikabinėjantys piliečiai, nepilnamečių gaujos rinkdavosi parūkyti arba vartoti narkotikų.

Nepaisant to, lankytojų parke vis tiek nestigo – pasivaikščioti išėjusios mamos su vežimėliais gal ir vengė šios vietos, tačiau Pasakų parkas yra greičiausias būdas nusigauti iš Lazdynų į Karoliniškes ir iš autobusų stotelės grįžti namo.

Dėl šios priežasties parke nuolat patruliuodavo policija, o iš autobusų stotelės namo einančius senjorus lydėjo neuniformuoti pareigūnai, pasakoja tuo metu 5-ame sostinės policijos komisariate dirbęs policininkas.

„Kadangi būdavo vykdomi nusikaltimai, patruliai ten nuolat sukiodavosi. Kadangi žmonės naktimis vaikščiodavo tais miškeliais, plėšikai juos nusižiūrėdavo, pasekdavo nuo stotelių. Dėl šios priežasties duodavome žmonėms patarimus, kad jie neitų trumpesniu keliu, apeitų ilgesniu, ten, kur šviesu“, – apie 2000–2010-uosios pasakoja buvęs pareigūnas.

Namo lydėjo senukus

Pasak jo, Pasakų parke patruliuodavo ne tik uniformuoti pareigūnai, bet ir civilių rūbais apsirengę. Nesaugūs asmenys būdavo pasitinkami jau autobusų stotelėse ir jiems patiems nežinant palydimi namo.

Buvęs teisėsaugos pareigūnas pasakoja, kad nesaugiais asmenimis laikyti daugiausiai pagyvenę žmonės.

„Neuniformuoti patruliai stebėdavo, ar niekas jų neseka ir pan. Aš ir pats kažkada sakydavau, esu sportiško kūno sudėjimo, bet naktį niekas už jokius pinigus nepriverstų manęs eiti per tą miškelį – pasirinkčiau saugesnį kelią ir apeičiau“, – pasakoja pareigūnas.

Tiesa, kriminologiniu požiūriu ši vieta nebuvo nei kiek išskirtinė. Esą pažvelgus iš šios perspektyvos didieji prekybos centrai buvo pavojingesni nei Pasakų parkas. Anot buvusio teisėsaugos darbuotojo, parke buvo įvykdoma maždaug po nusikaltimą į mėnesį. Galbūt dėl gero policijos darbo.

Parke siautėjęs iškrypėlis

Tačiau žmonės vis tik buvo įbauginti: 2010-aisiais visą Lietuvą apskriejo žinia apie sostinėje siautėjantį maniaką. Tuomet skelbta, kad iškrypėliui yra 20–25 metų. Tais pačiais metais prievartautojas buvo rastas. Tai – mokytoju troškęs būti studentas Artūras Vasilevskis.

Jauniausiai jo aukai buvo 12 metų. Iškrypėlis į muzikos mokyklą ėjusios mergaitės tykojo 2010-ųjų gegužę Pasakų parke. Ištrūkusi iš nusikaltėlio gniaužtų mergaitė nubėgo į mokymo įstaigą ir apie įvykį pasiskundė pedagogams.

Greitai parką užplūdo gausios policijos pajėgos ir žurnalistai. Tos dienos popietę miškelyje tarp Karoliniškių ir Lazdynų buvę lankytojai žurnalistams tikino esą apie panosėj įvykusį šlykštų nusikaltimą negirdėję ir toliau rūpinosi svarbesniais reikalais – pliekė kortomis ir gurkšnojo pigų alų.

Panašaus pobūdžio nusikaltimas įvyko tų pačių metų rugsėjį. Šįkart prievartautojas einančios į mokyklą keturiolikmetės laukė Lazdynų miškelyje – kitapus gatvės nuo Pasakų parko.

Vėliau auka pasakojo, kad apie 8.45 val. prie jos priėjo vyras ir, grasindamas peiliu, nusivedė ją į miškelį. A. Vasilevskiui patenkinus savo bjaurią aistrą, mergaitė nubėgo į mokyklą ir apie prievartavimą pasiskundė mokytojams.

Ir vėl ta pati istorija – paauglė pasakojo, esą nusikaltėliui galėjo būti apie 20 metų. Iškrypėlį apibūdino taip, kaip ir gegužę Pasakų parke išprievartauta mergaitė. Vėliau paaiškėjo, kad už šiuos žvėriškus darbelius nuteistas A. Vasilevskis gyveno visai netoliese, Lazdynuose.

Tiesa, būsimas mokytojas nusikaltimus vykdė ne tik greta savo namų. Rugsėjo viduryje 19-metė buvo užpulta tiesiog gatvėje ir netoliese buvo išprievartauta. Nors šis nusikaltimas įvyko toliau nuo Lazdynų, Fabijoniškėse, nusikaltėlį auka apibūdino taip pat kaip 20–25 metų jaunuolį.

Šie įvykiai sukrėtė ne tik vilniečius, bet ir kituose Lietuvos kraštuose gyvenančius žmones. Ar sukrėtė pareigūnus? „Aišku, kad sukrėtė. Sukrėstų bet kurį žmogų, nesvarbu, ar esi kiemsargis, ar policininkas“, – patikina tuo metu sostinėje dirbęs ir prie A. Vasilevskio radimo prisidėjęs pareigūnas.

Greitai iškrypėlio puolė ieškoti gausios teisėsaugos pajėgos. Apie paieškos procesą pareigūnai nenori kalbėti net dabar – esą buvo taikomi slapti paieškos metodai, apie kuriuos teisėsaugos institucijose nedirbančiam žmogui nevalia žinoti.

Surastas

2010-ųjų rugsėjo gale kriminalistai sulaikė tuo metu dar įtariamąjį A. Vasilevskį. Atvežtas į teismą 22-metis nesiginčijo – pripažino prievartavęs 5 merginas. Vėliau į jo bylą buvo įrašyta dar viena.

Tiesa, policija galvojo, kad jis galėjo padaryti ir daugiau panašaus pobūdžio nusikaltimų, todėl buvo išplatintas prašymas atsiliepti neseniai išprievartautas merginas.

Nors A. Vasilevskis eidamas į teismo salę visais būdais bandė slėpti veidą, jau greitai jo nuotraukos mirgėjo visoje žiniasklaidoje. Išsiaiškinta ir kur studijavo jaunuolis, ir kur gyveno.

Pats įtariamasis tikino beveik nieko neatsimenąs, todėl jam buvo paskirta psichinės sveikatos ekspertizė.

Aplinkos žmonės netikėjo

Jau greitai žurnalistai šturmavo Vilniaus pedagoginį universitetą, kuriam priklausančiame Gamtos mokslų fakultete mokėsi A. Vasilevskis. Su juo besimokę trečiakursiai negalėjo patikėti, kad bendrakursis galėjo prievartauti merginas.

„Aš ir dabar netikiu“, - kalbėjo prisistatyti nenorėjusi A. Vasilevskio bendrakursė. Mergina pasakojo, kad A. Vasilevskis kurse buvo draugiškas, labai šnekus, niekuo neišskyrė. Įtariamasis gerai mokėsi ir nemokėjo už studijas.

„Man buvo šokas. Pas mus niekas tuo netiki. Gal kas apsipažino“, – netikėjo kitas jo bendrakursis.

Su A. Vasilevskiu bendravę studentai pasakojo, esą vaikinas buvo tvarkingas, gyveno kartu su mergina, labai mėgo žvejoti. „Gal įvyko klaida. Policija dirba tokiais metodais“, – sakė jie.

Vėliau jie papasakojo, kad A. Vasilevskis po paskutiniojo išprievartavimo lyg niekur nieko atėjo į kriminologijos paskaitą. Ramus, kaip visada.

Artūras Vasilevskis

Jautėsi lyg tunelyje

Prokuratūra, baigusi ikiteisminį tyrimą, išsiaiškino, kad maniakas gero vaikino kauke merginas prievartavo nuo 16 metų, daugelio momentų neatsimenąs.

Vėliau pats vaikinas pasakojo, esą viskas prasidėjo po šeimą sukrėtusio įvykio, kada tame pačiame Lazdynų parke bandė išprievartauti jo sesę: „Nuo tada labai pasikeičiau, net nežinau, kodėl užpuldinėjau merginas – tai įvykdavo spontaniškai, užėjus begaliniam norui, ir ačiū Dievui, kad mane sulaikė policija.“

„Jis jausdavosi tam tikrų įvykių tunelyje, iš kurio jau nebegalėjo išeiti – noras užpulti merginas jam užeidavo netikėtai ir jis nebegalėdavo sustoti“, – A. Vasilevskio advokato žodžius citavo DELFI.

Nepaisant to, nustatyta, kad jis nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, todėl gali atsakyti už savo padarytus darbus.

Iš pradžių teismas jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau prokuroras neliko patenkintas – prašė daugiau. Vėliau teismas sugriežtino bausmę ir A. Vasilevskiui skyrė 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmuosius 4 metus, pagal teismo nutartį, jis praleido kalėjime.

Teismas A. Vasilevskį pripažino kaltu dėl keturių 13–17 metų mergaičių ir dviejų 19–20 metų merginų išprievartavimo.

Vaikinas dar prieš išgirstamas teismo nuosprendį kalėjime sukūrė šeimą su mergina, kuri su juo gyveno laisvėje.