Tai atskleidė Lietuvos migracijos priežasčių tyrimas, kurį Lietuvos demografijos forume: „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ pristatė Vytauto didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto darbuotoja, tyrimo bendraautorė dr. Ilona Strumickienė.
Reprezentatyvi emigrantų apklausa vyko šių metų sausio 19-vasario 10 dienomis. Tyrėjai rėmėsi prielaida, kad migracija neapsiriboja tik ekonominiais ir sociodemografiniais veiksniais.
Šią hipotezę patvirtino tyrimo duomenys. Pilnamečių emigrantų iš Jungtinės Karalystės (JK), Skandinavijos ir Ispanijos nuostatas tyrinėję specialistai konstatavo, kad ekonominės priežastys yra tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų. Svarbi – ir sociopsichologinė žmonių būsena.
Rūpi korupcija, nepagarba žmogui
Emigrantų buvo klausiama, kokie didžiausi taisytini dalykai Lietuvoje, kokios yra didžiausios problemos Lietuvoje. 57,7 proc. respondentų įvardijo korupcijos dydį, ekonominę nelygybę minėjo 51,9 proc. , nepagarbą eiliniam žmogui – 43,3 proc. , biurokratijos dydį – 34 proc., pensijų, socialinių išmokų dydį – 23,8 proc., verslininkų gobšumą – 23,3 proc. apklaustųjų.
Tyrėjai taip pat mėgino įvertinti respondentų materialinę padėtį, kaip jie save matė gyvenant Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad maždaug tik 30 proc. žmonių galėjo sau leisti neblogai gyventi Lietuvoje, nes jie sakė, kad „mums buvo prieinami kai kurie brangūs dalykai, kaip televizorius, šaldytuvas, bet mes negalėjome sau leisti brangių pirkinių, kaip buto, jachtos kažkokių kitokių“. Apie 7 proc. žmonių sakė, kad jie galėjo viską sau leisti.
Tačiau 13,4 proc. žmonių pasakė, kad „mums neužteko pinigų net maistui“. 25,1 proc. pasakė, kad jie maisto galėjo įsigyti, bet buvo sunku įsigyti rūbų. 30 proc. išvykusiųjų nurodė, kad jiems buvo sunku įsigyti stambesnį pirkinį kaip televizorių, šaldytuvą.
Nuosavo būstu disponavo tik 33,5 proc. apklaustųjų, maždaug 40 proc. galėjo leisti sau laisvalaikį, kuris jiems teikė atgaivą.
Daugiau kaip pusė nematė perspektyvų
Tyrėjai bandė išsiaiškinti ne tik ekonomines finansines priežastis, bet ir išsiaiškinti, kaip žmonės jautėsi gyvendami Lietuvoje.
33,1 proc. sakė „buvau nelaimingas ir džiaugiausi, kad galėjau išvažiuoti“. 56,7 proc. pritarė teiginiui „jaučiausi nereikalingas Lietuvoje“, 70,5 proc. vadovavosi nuostata „gyvenimas Lietuvoje blogėja, miglotos ateities perspektyvos“, 38,1 proc. pripažino, kad gyvenant Lietuvoje jiems nepavyko būti laimingiems.
Tyrėjai išsiaiškino, kad prasta sociopsichologinė jausena yra susijusi su darbo santykiais. Žmonės, kurie turėjo darbo patirties, nurodė, kad jie jautė nepagarbą darbuotojui (54,8 proc.), aukštą streso lygį (62,1 proc.), nuopelnų neįvertinimą (37,9 proc.), nejautrumą asmeninėms problemoms (53 proc.), prastas karjero galimybes (61,7 proc.).
Išskyrė tris emigrantų tipus
Pagal dažniausiai įvardinamas migracijos priežastis tyrėjai išskyrė tris emigrantų tipus – tie, kurie išvažiavo užsidirbti, išbandyti save, pabėgti nuo lietuviško valdymo.
Tyrėjai nustatė, kad dažniausiai sprendimas emigruoti buvo racionalus ir apgalvotas. Spontaniškas, impulsyvus sprendimas išvykti buvo tik 22,3 proc. atvejų.
26,7 proc. sakė, kad tai buvo gerai, 27,8 proc. suprato, kad tai rizikinga, bet jie neturėjo kito pasirinkimo, 23,3 proc. sakė turėję garantijas, kad užsienyje turės geresnes sąlygas.
Tiriant respondentus paaiškėjo, kad 17 proc. jų išvyko iki 2004 m., tai yra iki stojimo į Europos Sąjungą, 26 proc. - 2005-2009 m., tai yra ikikriziniu laikotarpiu, 32 proc. - 2010-2013 m., tai yra per krizę 2014 m. vykusi Krymo okupacija sprendimui, ar emigruoti, įtakos neturėjo.
Išbandyti save rinkosi žmonės, ieškantys saviraiškos galimybių
Tyrėjai pastebėjo, kad skirtingas emigracijos priežastis įvardijantys emigrantai skiriasi savo savybėmis. Pavyzdžiui „išbandyti save“ daugiau rinkosi moterys negu vyrai, jaunesni, aukšto išsilavinimo, kvalifikuoti darbininkai, aukščiausio bei vidutinio lygio darbuotojai. Žiūrint į jų psichologiją matosi, kad jie turi stiprų saviraiškos tikslą.
Žiūrint į tai, kas jiems nepatiko Lietuvoje, jie kritikuoja administracinius ir ekonominius suvaržymus, bet išvykimą lėmė įdomesnio darbo paieškos.
Jie yra patenkinti savo sprendimu. Tai yra globalios pasaulėžiūros žmonės, jiems aktualu būti pasaulio piliečiu. Jie yra gerai integravęsi gyvenamojoje šalyje.
Jie neturi ryškaus priešiškumo Lietuvai, yra aktyvūs, pasitikintys vieni kitais, nelinkę nusišalinti nuo visuomeninių reikalų, jeigu ko reikia, imasi iniciatyvos ir nelaukia, kad padarytų valstybė. Jie dažniausiai rinkosi Ispanijos, rečiau Skandinavijos, Jungtinės Karalystės regioną.
Ekonominiai emigrantai nepasižymi sentimentais gyvenamajai vietai
Ekonominiai migrantai sudaro didžiąją dalį – 56,7 proc. apklaustųjų. Nebuvo pastebėtas skirtumas pagal lytį arba amžių. Tai yra aukšto išsilavinimo žmonės, tačiau tarp visų, čia aukšto išsilavinimo grupė yra mažiausia. Jie yra kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai.
Jie išvykę domisi, kas vyksta jų gimtojoje vietoje. Remiasi lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis. Šie emigrantai nepasižymi sentimentais nei Lietuvai, nei gyvenamai valstybei. Jiems svarbiausia ekonominė nauda.
Jų požiūris į Lietuvą išvykus šiek tiek pablogėjo. Didžiausia problema Lietuvoje jie mato ekonominę nelygybę. Jiems svarbus konkretus ekonominis gerbūvis.
Iš visų jie jaučiasi laimingiausi emigracijoje. Šie emigrantai yra mažiausiai įsitraukę į pilietinį veikimą, tačiau išvykę pamatė, kad pilietinis įsitraukimas yra didesnė vertybė, negu jie manė Lietuvoje. Tai yra valstybinių paslaugų vartotojai. Jie renkasi dažniausiai Skandinaviją.
Apie gyvenimą sužino iš rusiškos žiniasklaidos
20,3 proc. respondentų norėjo pabėgti nuo lietuviško valdymo. Tai yra šiek tiek daugiau vyrai, daugiau brandesnio amžiaus žmonės. Šioje grupėje yra daugiau profesinio išsilavinimo žmonių, bet ir kvalifikuoti darbininkai.
Jie yra neblogai integravęsi gyvenamojoje šalyje, jaučia stiprią opoziciją Lietuvai. Jiems labiausiai Lietuvoje kliūva valstybės administravimo ir ekonominiai aspektai.
Jų sprendimas išvykti buvo susijęs su nepagarba žmogui Lietuvoje. Lietuvoje šita grupė buvo aktyviausiai dalyvavusi pilietinėse veiklose – rinkimuose, akcijose. Jie yra labiausiai nusivylę ir jaučiasi Lietuvoje labiausiai nereikalingi.
Šie emigrantai domisi gimtųjų miestų naujienomis, taip pat – ir pasaulinėmis. Šitoje grupėje išryškėjo rusiškos žiniasklaidos faktorius. Jie yra labiausiai patenkinti sprendimu emigruoti ir dažniausiai renkasi Jungtinę Karalystę, tada – Ispaniją ir rečiau Skandinaviją.
Bendrai emigruoja daugiausiai jauni žmonės. Dominuoja 26-45 metų respondentai.
Iš apklausos matosi, kad dauguma emigrantų savo sprendimo nesigaili. „Esu laimingas, kur gyvenu, bet trūksta Lietuvos“ sako 56,6 proc., „esu laimingas, kur gyvenu ir man nieko netrūksta“ – 35 proc., „emigracija labiau pateisino lūkesčius nei nepateisino“ – 77,1 proc. respondentų.
Mato demografinę krizę
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis per konferenciją konstatavo, kad Lietuva gyvena demografinės krizės sąlygomis – gimstamumas nėra didelis, natūralus gyventojų prieaugis yra neigiamas.
„Šalia to matome didžiausią problemą emigraciją. Pabandyti paieškoti priemonių, kurios padėtų mums vėl tapti trijų milijonų šalimi“, – sakė D. Matulionis.
Pasak jo, dėl skaičiaus, kiek žmonių yra išvykę, galima diskutuoti, tačiau neabejotinai tai yra šimtai tūkstančių žmonių.
„Pirmieji šių metų mėnesiai rodo pragiedrulius migracijos srautuose. Lyginat su 2017 metais, per pirmus penkis mėnesius situacija dramatiškai pasikeitė. Negatyvus salto – 1700 Lietuvos gyventojų. Apie 17 tūkst. yra išvykę ir 15, 5 tūkst. atvykusių. Mūsų duomenys rodo, kad du trečdaliai iš grįžtančiųjų yra Lietuvos piliečiai. Trečdalis migrantai – iš Ukrainos, Baltarusijos, kitų šalių“, – sakė D. Matulionis.
Pasak jo, teigiamas skaičius, kai matoma, kad daugiau žmonių atvyko nei išvyko pastebėtas pirmą kartą nuo 2005-2006 metų. Tačiau Vyriausybės atstovas nedrįso prognozuoti, ar tai tvaru.
Jis informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi demografijos, migracijos ir integracijos strategiją, kuriai jau pritarė Vyriausybė. Siūlymų taip pat buvo laukiama iš visuomenės.
Siūlo skatinti verslą perkelti į Lietuvą
Tarp idėjų, kaip grąžinti migrantus į Lietuvą, Vyriausybė siūlo migracijos centrą „Renkuosi Lietuvą“ paversti konsultavimo agentūra, kad kiekvienas besidomintis grįžimu asmuo turėtų vieną langelį ir galėtų gauti visą informaciją.
Pagal Airijos patirtį, brandinama idėja, kaip paskatinti Lietuvos piliečius, kurie turi verslą užsienyje, jį perkelti į Lietuvą. Svarstoma naudotis Europos Sąjungos parama, ir numatyti išmoką už kiekvieną pritrauktą iš užsienio darbuotoją.
Taip pat svarstoma galimybė užsienio lietuvių vaikams lankyti stovyklas Lietuvoje.
Daug idėjų yra švietimo srityje. Brandinama idėja įvesti integracijos mokytojo etatą. Tas mokytojas būtų ne tik pedagogas, bet ir socialinis darbuotojas, ir padėtų vaikams prisitaikyti aplinkoje.
Mokykloms numatoma įvesti prievolę turėti išlyginamąsias klases arba pamokas, kad grįžtantys moksleiviai gautų pagalbos čia.
Jis taip pat akcentavo profesinio mokslo pertvarką. D. Matulionis pastebėjo, kad didžioji dalis išvykstančių yra žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurie neranda čia darbo. Pasak jo, jeigu jie rastų darbą savo šalyje, nereikėtų išvažiuoti.