DELFI išsiaiškino, kad ateinančius savivaldybių tarybų rinkimus dabartiniai liberalai ketina šturmuoti steigdami visuomeninius rinkimų komitetus ar jungdamiesi į priešrinkimines koalicijas kitų politinių partijų rinkiminiuose sąrašuose.
Toks planas esą buvo aptariamas jau nuo šių metų pavasario, o po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK ) paskelbė parlamentinio tyrimo išvadas dėl galimos verslo grupių įtakos politikams ir politinėms partijoms, šis užmojis jau virsta realiais sprendimais.
Kad tokių iniciatyvų partijoje yra, neslepia net kai kurie dabartiniai liberalų lyderiai. Tiesa, kokia bus galimo politinio darinio forma – nauja partija ar visuomeniniai rinkimų komitetai, esą dar nenuspręsta.
Ar nauju rūbu persivilkę liberalų politikai ras palaikymą tarp rinkėjų, ir ar toks žingsnis yra sąžiningas tų pačių rinkėjų atžvilgiu? Politiniai oponentai kitose partijose teigia, kad toks liberalų gudravimas – rinkėjų apgavystė.
Tikina, kad iniciatyva – „iš apačios“
DELFI kalbintas Seimo narys Vitalijus Gailius, vienas iš Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) lyderių, sako, kad „partijoje vis dažnesnės diskusijos, kokia forma turėtume dalyvauti būsimuose rinkimuose, ir tos diskusijos, visų pirma, kyla iš regionų, iš skyrių, ir mes negalime jų ignoruoti“.
Pasak V. Gailiaus, tokios diskusijos kyla dėl to, kad „žmonės regionuose, kurie nei prie ko su dabartiniu skandalu, nori tęsti savo politinę karjerą ir siekia, kad ta niša (liberalizmo – aut. past.) nebūtų apleista ar užimta kitų“.
Bet kuriuo atveju, pabrėžia V. Gailius, sprendimus – kokia forma eiti į būsimus rinkimus, „priims patys skyriai“.
Politikas nemano, kad „diskusijos kenkia partijos darbui ar frakcijos veiklai Seime“.
Apie galimybę kurti naują politinę partiją ar kitos formos politinį judėjimą, atstovausiančius liberalų politinei linijai, jau atvirai kalba ir Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas į šalies prezidentus Petras Auštrevičius, Europos Parlamento atstovas.
Tačiau LLS pirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas tokią kolegos mintį supeikė, žiniasklaidai sakydamas, esą P. Auštrevičius „kalba vėjus“.
Regionų liberalai: vieni laukia, kiti – jau veikia
Kad liberalai stengiasi išlikti didžiojoje politikoje, patvirtina ir DELFI kalbinti LLS lyderiai savivaldybėse. Tiesa, čia jų pozicijos – skirtingos: vieni kalba apie „tylų laukimą“, kiti neslepia jau priėmę sprendimą ir į rinkimus žygiuos nauju rinkimų komitetu.
„Neslėpsiu, kad aiškumo nėra, ir tas yra blogai. Tokia, sakyčiau, laukimo situacija dabar partijoje. Mūsų skyrius, jeigu konkrečiai, tai dar neturime sprendimo dėl būsimų (savivaldybių) rinkimų. Išsibarstyti būtų lengviausia, tačiau regionų politikoje, skirtingai nei didžiuosiuose miestuose ar partijos vadovybėje, mes labiau žiūrime į, kaip čia pasakius, daugiau ūkinius dalykus. Tad ir galvodami apie būsimas koalicijas ar dalyvavimo rinkimuose formas, mes labiau remiamės į konkrečius žmones, ne į partijas. Todėl ir koalicijos, jūs matote, kartais savivaldybėse būna kitokios nei oficialiai turėtų pagal partinę liniją būti“, - DELFI teigė LLS Alytaus rajono skyriaus pirmininkas Ramūnas Bielevičius, dirbantis konservatorių mero Algirdo Vrubliausko patarėju Alytaus rajono savivaldybėje.
Tuo tarpu jo kolega, Utenos rajono savivaldybės tarybos narys ir LLS Utenos rajono skyriaus pirmininkas Marijus Kaukėnas neslepia, kad sprendimas jau priimtas ir ateinančiuose rinkimuose į Utenos rajono savivaldybės tarybą Liberalų sąjūdžio kandidatų rinkiminio sąrašo – nebus.
„Apie tai, kad į rinkimus eisime kaip rinkimų komitetas, mes kalbėjome dar pavasarį, o klausimą, kad partija privalo spręsti, kaip atstovauti liberaliosios politikos rinkėjams, aš kalbu jau nuo pavasario. Ir tas klausimas keltas bei diskutuotas ne kartą – tiek partijos valdyboje, tiek taryboje. Mūsų konkrečiu atveju, tai mes tokį sprendimą priėmėme nenorėdami prarasti kartu su mumis į Utenos tarybą ėjusių nepartinių politikų, kurie po skandalo aiškiai pasakė, kad jei mes eisime kaip Liberalų sąjūdis – jiems su mumis nepakeliui. Mes regionuose negalime leisti prabangos išvarstyti mūsų rėmėjus, tad man toks sprendimas neatrodo nei amoralus, nei kvepia rinkėjų apgavyste. Juk mes avo programoje būtent ir atstovausime liberalizmo idėjas, tad jokios išdavystės aš čia nematyčiau“, - teigė M. Kaukėnas, kuris kartu yra ir LLS valdybos narys.
Didžiausio Liberalų sąjūdyje – Vilniaus miesto liberalų skyriaus tarybos atstovė, buvusi Seimo narė Donalda Meiželytė taip pat neslepia, kad kalbų apie tai, kokiomis formomis bus dalyvaujama rinkimuose – partijoje yra.
„Tai kai jūs manęs klausiate, ar yra galvojama apie kitas (dalyvavimo rinkimuose – aut. past.) formas, tai aš atsakysiu, kad visą laiką yra galvojama. Visą laiką yra tas rebrandingas, tačiau taip, jūs teisi – formos gali atsinaujinti, bet žmonės liks. Kita vertus, nematau pagrindo liūdesiui – liberalai dabar yra pati skaidriausia partija, sakau jums. Po visų skandalų mes tikrai apsivalėme, ką rodo ir prie mūsų prisijungę apie 500 naujų narių. Mes tikrai nebijome (likti politikos užribyje – aut. past.), nes liberalas ir baimė yra nesuderinamos sąvokos, o kad atsinaujinimo reikia, tai jo reikia visoms partijoms, ne tik liberalams. Kita vertus, kodėl turėtume dabar visi klausyti prezidentės ir pulti gaivinti politines partijas, o kodėl neieškoti naujų formų, kaip atstovauti liberalizmo ideologijai?“ - mano D. Meiželytė.
Kalbėdama apie tai, kas gali stabdyti kol kas skyriuose priimti sprendimus dėl būsimų rinkimų, politikė teigė, kad galimai steigti oficialius rinkimų komitetus kol kas delsiama, nes „aktualus yra ir finansavimo klausimas“.
Pasak D. Meiželytės, liberalams savivaldybėse įsteigus rinkimų komitetus, tačiau atsisakius sąraše liberalų pavadinimo, „vargu būtų galima tikėtis partijos finansinio palaikymo“.
Tuo tarpu Utenos skyriaus liberalų lyderis M. Kaukėnas tikina, kad pinigai – mažiausia, į ką reikia kreipti dėmesį.
„Rinkimų užstatas komitetui – 700 eurų, regione rinkimams tų išlaidų ne tiek ir daug, čia ne Kaunas ir ne Vilnius. Nematau problemos susimesti tuos pinigus tiems, kas eis rinkimų sąraše, kita vertus, komitetai lengviau gali gauti paramą nei partijos“, - teigė M. Kaukėnas.
Kita vertus, pasak M. Kaukėno, jis niekur iš partijos nesitraukiantis, ir toliau liekąs LLS nariu, tad, anot Utenos savivaldybės politiko, „jokios priešpriešos nėra ir nereikia jos svarstyti“.
Didžiausia intriga – dėl Vilniaus
Paradoksas, bet būtent rinkimų komitetų steigimo iniciatyva, visų pirma, būtų naudingiausia dabartiniam Vilniaus savivaldybės merui liberalui Remigijui Šimašiui.
Sostinės vadovas jau pareiškė kandidatuosiantis antrajai mero kadencijai, tačiau dėl jo viešų pasisakymų ir neslepiamos kritiškos nuomonės apie kai kuriuos dabartinius Liberalų sąjūdžio lyderius, toks noras R. Šimašiui gali likti neišsipildžiusia svajone – liberalų vadovybei iškėlus kitą kandidatą į Vilniaus rinkiminio sąrašo lyderius.
Tiesa, su tu nenori sutikti Seimo narys V. Gailius, kuris teigia, kad pagal LLS įstatus, rinkimų sąrašo sudarymas ir mero kandidatūros kėlimas – išimtinai paties skyriaus reikalas, o partijos valdymo organai tik patvirtina skyrių pozicijas.
„Aš nemanau, kad Vilniaus liberalai Šimašiaus nekels. Kodėl turėtų nekelti? Aš taip nemanau, kels, aišku, kad kels“, - teigė V. Gailius.
Tačiau DELFI pašnekovų teigimu, paskutiniu metu kalbos apie galimą liberalų skilimą girdisi vis garsiau, ir tiek Seime, tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryboje plačiai kalbama, esą Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas ir jų šalininkai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje artimiausiu metu ketina sukurti naują politinį darinį būsimiems savivaldybių tarybų rinkimams.
Į tiesmuką DELFI klausimą – ar būsimiems rinkimams steigs visuomeninį komitetą, Vilniaus miesto meras neatsakė.
Tačiau raštu atsiųstame komentare politikas paliko vietos interpretacijoms.
„Dažnai sulaukiu šio klausimo iš kuo įvairiausių žmonių, todėl negaliu pasakyti, kad mane šis klausimas nustebino, ar pirmą kartą apie tai išgirdau. Tačiau, kuo užsiimu - tai Vilniaus kėlimu. Esu žmogus, kuriam laisvės ir pagarbos žmogui idėja yra svarbiausia. To neišsižadėsiu niekada. Vilnius yra ir bus laisvės tvirtove. Visa kita – detalės“, - teigė R. Šimašius.
Į klausimą, kaip vertina kolegų iniciatyvas regionuose, kai išliekant Liberalų sąjūdžio nariu, į rinkimus keliaujama su rinkimų komiteto vėliava, Vilniaus miesto meras teigė, kad „to neseku, o gandų komentuoti nenoriu“.
Seimo narė A. Armonaitė, kuri yra ir Vilniaus miesto liberalų skyriaus pirmininkė, DELFI teigė „dirbanti Seime ir tam skirianti visą savo laiką“. Naujosios kartos politikė nei patvirtino, nei paneigė, kad būsimiems rinkimams gali būti ieškoma naujų atstovavimo formų.
„Ką aš noriu pabrėžti? Ne forma yra svarbu, o turinys yra mums, ir asmeniškai man, svarbus. Komitetas ar partija – tai tik įrankis. Tikslas – kad būtų atstovaujamos liberalizmo idėjos, nes dabar, po viso to, ką matome (Seimo narė greičiausiai turėjo mintyje Liberalų sąjūdžio korupcijos bylą – aut. past.), aš matau grėsmę, kad rinkėjai ne tik nebus kieno atstovaujami, bet ir apskritai nusivils tiek liberalizmu, tiek politika iš esmės. Tai mano tikslas – kad tie žmonės, kurie mumis patikėjo, ir konkrečiai manimi, rinkdami į Seimą ir partijos vadovybėje, kad jie būtų atstovaujami visuose lygmenyse – tiek parlamente, tiek savivaldybėse. Forma ir būdai yra tik detalės“, - sako A. Armonaitė.
Oponentai vieningi: liberalai elgiasi nesąžiningai
DELFI kalbinti kitų šalies politinių partijų atstovai sako, kad slapukaudami liberalai stengiasi išlošti laiko prieš rinkėjus ir galimai nesusitaria dėl kai kurių dabartinių liberalų lyderių tolimesnės politinės ateities.
Jie taip pat sako, kad vienu metu būti ant dviejų kėdžių – ne tik negarbinga, bet ir nesąžininga.
Kalbant apie rinkimų komitetus, didžiųjų politinių partijų atstovų nuomonės išsiskiria, tačiau visi politikai sutaria dėl vieno – politinės partijos yra didesnės atsakomybės ir skaidresni junginiai nei rinkimų komitetai, kurie, pasak atskirų pašnekovų, neretai kuriami „atplaišoms išlikti vandens paviršiuje“.
„Tai, kad Vilniuje vyksta dėlionės, nematyti negali tik tie, kurie visiškai nesidomi sostinės politiniu gyvenimu. Kita vertus, mano nuomone, jei Šimašius su savo favoritais kurs kažką panašaus į rinkimų komitetą, tai tas gali būti bandoma įpiršti rinkėjui kaip būdas parodyti, kad mes, va štai, ne tokie, kaip anie, susitepusieji. Nenoriu svarstyti, kiek tai sąžininga rinkėjų atžvilgiu, manau, kad sąžininga būtų tiesiog atvirai pasakyti, ir kuo greičiau – kuriamas tas komitetas ar ne, nes toks laukimas dabar sako tik viena – kad greičiausiai bandoma pačioje partijoje susitarti dėl būsimų kad ir Seimo rinkimų ir kokių pozicijų gali tikėtis tie, kurie, jei ko, į savvaldos rinkimus eis su rinkimų komitetais“, - DELFI sakė kalbintas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) partijos Priežiūros komiteto pirmininkas, buvęs Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus pavaduotojas, o dabar – sostinės savivaldybės tarybos konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas.
Paluckas: tai – bandymas išlikti vandens paviršiuje
Kitas R. Šimašiaus pavaduotojas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje - Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas DELFI teigė, kad „pasakęs A, Šimašius turėtų pasakyti ir B“.
„Būtų sąžininga, jei meras nesislapstytų už abstrakčių frazių ir prabilęs apie kitas formas ar tarnystę Vilniui, pasakytų ir savo planus, kaip jis tai ruošiasi daryti ateityje. Rinkėjų atžviliu, būtų sąžininga, jei liberalai ir pats Šimašius tą pasakytų atvirai“, - teigė G. Paluckas.
Komentuodamas liberalų planus savivaldybių rinkimams steigti visuomeninius rinkimų komitetus, socialdemokratų lyderis sakė, kad tai yra bandymas išlikti politikos vandens paviršiuje.
„Kalbant apie komitetus, tai reikia atvirai pasakyti, kad neretu atveju tokie komitetai tėra būdas visoms politinėms atplaišoms išlikti vandens paviršiuje. Juk ką mes matome? Kas juos kuria, tuos komitetus? Išmesti, išėję, susikompromitavę ar partijų įstatų drausmę pažeidę vietos politikai ar politikieriai! Tai taip jie susikuria sau komitetą, vienai ar dviems kadencijoms, o paskui – ką? Nėra ir nelieka jokio nei idėjinio, nei programinio nuoseklumo, tęstinumo, ir ta atsakomybė prieš rinkėjus – kaip su ja? Politinėse partijose viskas aišku: nepateisinai lūkesčių, tavęs neperrinks, o ką rinkėjui nubausti komitetų atžvilgiu, jei tas komitetas po rinkimų jau išsivaikščiojo į visas keturias puses, o jo žmonės jau naujam komitete ir naujai žada?“ – svarstė G. Paluckas.
Karbauskis: sėdėjimas ant dviejų kėdžių - apgavystė
Gausiausios parlamentinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnas, Seimo narys Ramūnas Karbauskis liberalų užmačias steigti visuomeninius rinkimų komitetus, kaip ir G. Paluckas, vadina gudravimu.
„Negalima vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių – būti ir politinės partijos nariu, ir dalyvauti rinkimų komitete. Politikas turi pasirinkti, ir tokį pasirinkimą rinkėjui aiškiai pasakyti. Nėra blogai, jei susitepusių partijų žmonės planuoja savo tolesnę politinę ateitį ir ieško tam naujų formų. Tas nėra blogai. Bet bet kuriuo atveju, už tuos susitepusius lyderius yra atsakingi ir eiliniai partijų nariai, nes būtent jie prisiėmė atsakomybę, kai tokius žmones rinko į partijos vadovybę. Todėl sakyti, kad jie – nekalti, ne visai sąžininga. Jie gal ir ne kalti, tačiau atsakingi. Visi. Ir aišku, dabar tas ieškojimas būdų, kaip išlikti politikoje, jis yra, ir komitetai iš esmės nėra blogai, nes tokia sistema, kokią mes dabar turime Lietuvoje, yra gera, nes leidžia politikoje dalyvauti gausesniam rinkėjų skaičiui. Tačiau kurdami komitetą ar naują partiją, tokie politikai turi aiškiai pasakyti, kad jie atsiriboja nuo vieno ar kito politinio junginio. To nepadariusieji yra paprasčiausi apgavikai. Kita vertus, mano nuomone, tų atskilėlių gal šiandien partijose būtų ir daugiau, bet visus juos, ypač regionuose, sulaiko partijų pinigai. Tai čia aš kalbu ir apie Palucko socialdemokratus, ir apie liberalus, apie pastaruosius – ypač“, - sakė R. Karbauskis.
Į DELFI pastabą, kad šiuo metu egzistuojanti įstatyminė bazė rinkimų komitetams leidžia laisviau gauti finansavimą savo veiklai, R. Karbauskis užtikrino, kad „iki rinkimų šis klausimas bus išspręstas ir sąlygos suvienodintos“.
Atkreipus dėmesį, kad bent jau iki šiol Seime matomas vaizdas, kai teikiamos įstatymų pataisos ne suvienodina, o atvirkščiai – leidžia labiau įsitvirtinti komitetams ir judėjimams, R. Karbauskis teigė, kad „atskiri Seimo nariai yra absoliučiai asmeniškai tuo suinteresuoti“, tam esą „susitiko su visais, su kuo tik galėjo“, ir „svajoja, kad įkurs naują (komitetą – aut. past.) ir bus kaip alternatyva“.
R. Karbauskis sakė neabejojantis, kad artimiausiu metu Seime bus priimtos reikalingos pataisos, suvienodysiančios politinių partijų ir visuomeninių judėjimų dalyvavimo rinkimuose sąlygas.
DELFI paklaustas, kurią poziciją – partijų ar rinkimų komitetų - prireikus rinktųsi jis pats, R. Karbauskis sakė: „Čia yra vertybinis reikalas. Partijos, bet kuriuo atveju, yra ilgalaikiai projektai, su tam tikrais vertybiniais įsipareigojimais ir atsakomybe prieš rinkėją. O kas yra komitetas? Komitetas yra susibūrimas žmonių, tam tikrą laiką, kuris jau po dviejų dienų gali vėl būti kitas“.