Diskusija apie pokalbių ir susirašinėjimo privatumą kilo po to, kai į viešumą nutekėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga su „MG Baltic“ atstovų ir kitų asmenų bendravimo ištraukomis.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė kalbėdamas per „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ išskyrė dvi šios istorijos puses.
„Pirmas dalykas – mes turime baudžiamąją bylą, kuri yra šiuo metu teisme. Joje yra teisiami „MG Baltic“ asmenys, kai kurie politikai. Numanau, kad ten buvo vykdyti kriminalinės žvalgybos, galbūt, ir baudžiamojo proceso veiksmai – slaptas klausimasis prieš asmenis“, – sakė jis.
Advokatų tarybos pirmininkas neturi tam priekaištų. „Šita visa kriminalinių žvalgybų ir institucijų veikla buvo tinkama dėl to, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, kad asmenys būtų patraukti į teismą. Ar jie kalti, pasakys teismas“, – sakė I. Vėgėlė.
Abejoja, ar turėjo duomenys patekti į viešumą
Klausimų Advokatų tarybos pirmininkui sukėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui VSD pateikti ir į viešumą patekę duomenys.
„Juos vartant atrodo, kad neturėjome mes jų visų skaityti. Bent jau kiek tai liečia privačius asmenis. Juos skaitant kyla abejonės, ar iš tiesų reikėjo 10 metų klausytis ir slapta sekti asmenis. Ypatingai kalbu apie privačius asmenis, bet ir apie viešus lygiai taip pat“, – sakė I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos pirmininkas paaiškino, kad koncerno vadovas yra laikomas privačiu asmeniu. Žurnalistas irgi yra privatus asmuo, jeigu jis veikia privačiai. Vieši asmenys yra politikai, valstybės tarnautojai, tam tikri vadovai.
„Net ir viešas asmuo turi savo privatumo ribas. Jeigu 10 metų klausytume bet ką, tai aš manau, kad kiekvienas ne vietoje nusispjaus arba nusikeiks, arba turės šalia šeimos dar kažkokį grožį, arba pasielgs netinkamai, pavyzdžiui, truputį padaugins vieną vakarą ir prišnekės ne to, ko reikia. Sekant asmenį 10 metų tikrai rasi neetiškų dalykų“, – sakė I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos pirmininkui kyla klausimas, kodėl reikėjo „tuos neetiškus dalykus mesti į viešumą, jeigu jie nėra ikiteisminio tyrimo pagrindas arba nusikalstama veika, ir jeigu tai yra privatus asmuo“.
„Aš visada klausiu: ką mes darome? Dalis mūsų dar prisimena, kaip sovietmečiu mūsų tėvai arba seneliai uždangstydavo visą kambarį ir įsijungdavo „Amerikos balsą“. Ar ne panaši situacija yra dabar, kai mes turime kalbėdami paslėpti telefonus kuo toliau, kad neduok Dieve neetiškai nepasakytume kažko“, – sakė I. Vėgėlė.
Pikantiška informacija nėra tyrimo tikslas
Policijos gen. komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris paaiškino, kad pokalbių pasiklausymą arba informacijos rinkimą ne viešai reglamentuoja trys įstatymai: Žvalgybos, Kriminalinės žvalgybos įstatymai ir Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK).
„BPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas skirti rinkti informaciją apie veikas, kurios turi nusikaltimo požymių. Nebūtinai tas žmogus turi patekti į teismą. Aš galiu klausytis kažko, kad sužinočiau apie padarytą nusikaltimą, arba nebūtinai tas klausomasis yra padaręs nusikaltimą“, – sakė E. Šileris aiškindamas, kad pasiklausymo procedūra yra aiškiai sureglamentuota.
Policijos gen. komisaro pavaduotojas paaiškino, kad kitas dalykas yra žvalgybinė veikla, kurios tikslas nėra užkardyti nusikaltimus.
„Tai yra valstybės teisė žinoti. Tai visiškai neturi nieko bendro su nusikaltimais. Valstybės gynimo taryba formuluoja žvalgybos institucijoms užduotis, ir jos renka informaciją“, – sakė E. Šileris.
Pasak jo, kiek laiko yra klausomasi asmens kiekvienu atveju sprendžia teismas. Jis taip pat paaiškino, kad tokie dalykai, kaip „privatumas, mandagus kalbėjimas, etika“ yra visiškai nesusiję su klausymosi tikslais.
„Tas neturėtų būti viešumoje, visiškai nesvarbu, ar tai yra viešas, ar privatus asmuo. Įstatyme yra išvardinta, kokiais tikslais galima rinkti informaciją. Negalima rinkti informacijos, ar žmogus yra raštingas“, – sakė E. Šileris.
Jis pripažino, kad renkant informaciją pareigūnai sužino daug pikantiškų dalykų, tačiau, pasak jo, tas neturėtų atsidurti viešumoje.
„Kiek suprantu iš viešos erdvės, tai (VSD pažyma apie politikų ryšius su „MG Baltic“) neturėjo atsirasti viešumoje. Tai nebuvo viešinama, tai buvo pateikta NSGK, tačiau tai atsirado. VSD kreipėsi į prokuratūrą. Kaip suprantu, ikiteisminio tyrimo nebus. Galbūt, bus kažkoks vidinis tyrimas“, – sakė E. Šileris.
Labiausiai domina narkotikų prekeiviai
Policijos atstovas teigė, kad remiantis BPK kasmet klausomasi maždaug 10 tūkst. asmenų. 80 proc. jų yra tai yra narkotikų prekeiviai.
„Per paskutinius dešimt metų matome pasiklausymų skaičiaus mažėjimą. Pikas buvo 2008-2010 metais. Visuomenė gali būti rami, kad nėra taip, kad tarnyboms būtų garbės reikalas kiekvieno telefono klausytis“, – sakė E. Šileris.
Policijos gen. komisaro pavaduotojas pripažino, kad pasitaiko pažeidimų, tačiau „tai yra išimtis iš taisyklės, o ne taisyklė“.
„Tikrai nėra taip, kad kiekvienoje byloje mes matome pažeidimus. Į juos reaguojame. Yra pakankamai griežta kontrolė tiek institucinė, tiek prokuroro, tiek teismo“, – sakė E. Šileris.
Policijos atstovas ragino vertinant vieną atvejį nedaryti toli siekiančių išvadų, kad „esame totali Rytų valstybė, kur viskas yra įrašoma ir bet kada gali būti ištraukiama“.
„Informacija yra naikinama. Nesaugome jos visos, nes nei pajėgumų, nei poreikio tam yra. Faktas, kad kartais pasitaiko klaidų, kaip ir bet kuriame kitame darbe, tačiau sistema tikrai pas mus yra vakarietiška, yra teisminė kontrolė“, – sakė E. Šileris.
Mato problemų
Advokatų tarybos pirmininkas pažymėjo, kad Policijos gen. komisaro pavaduotojo minimi 10 tūkst. atvejų yra tik naujos sankcijos klausytis asmenų. Pasak jo, tai nereiškia, kad tais metais yra tiek ir klausomasi.
„Vadinasi, mes galime turėti ir 24 tūkst. per tuos metus, ir 36 tūkstančius. Jeigu pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ir BPK turime pakankamai trumpus maksimalius terminus, kiek galima klausytis, tai pagal VSD, pagal Žvalgybos įstatymą, nėra jokių terminų nustatyta“, – sakė I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos pirmininkas sutiko, kad slaptas pasiklausymas, sekimas yra būtinos priemonės, kad būtų užkardyta nusikalstama veika ir surinkti duomenys, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tačiau jis mato ir taisytinų vietų.
I. Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad „2012 ar 2013 m. netgi buvo Teisėjų taryba yra priėmusi drausmines nuobaudas prieš teisėjus, kurie neskaitydami turinio teikdavo sankcijas klausytis“ .
„Mes turime tokią situaciją, kai yra tik keli teismai, į kuriuos kreipiamasi tokių sankcijų tenkinimui. Tarkim, jeigu norima klausytis asmenis Vilniuje, tai nebus kreipiamasi į Vilnių, o bus kreipiamasi, pavyzdžiui, į Šiaulių rajoną.
Ikiteisminio tyrimo arba valstybės saugumo institucija pati pasirenka teisėją į kurį kreiptis. Įsivaizduokite, mes turime bylą, ir aš pasirenku teisėją, pas kurį mes bylą sprendžiame, ar jūs būtumėte patenkintas tuo?“, – retoriškai klausė I. Vėgėlė.
Jis kritikavo, kad įstatyme nėra nustatyta aiškių normų, į kokį teisėją ir teismą reikia kreiptis.
„Žvalgybos įstatyme nėra nustatyta, kad turi būti naikinama medžiaga. Tegul savo apibendrinimus jie pasilieka, bet medžiagą, kuri nepasirodė naudinga, ji turi būti naikinama“, – sakė I. Vėgėlė.