Dalai Lama visus septynis milijardus gyventojų vadino broliais ir seserimis.

„Mums reikia vienybės“ , – kalbėjo dvasinis lyderis.

Jis pažymėjo, kad pagrindinė žmogaus prigimtis yra atjaučianti. Tačiau problemos kyla dėl to, kad žmonės mąsto iš savo perspektyvos.

„Visos didžiosios religinės tradicinės mus moko meilės, tolerancijos, atleidimo, tačiau net ir remdamiesi religijomis žmonės kovoja, žudo. Pažiūrėkite kas darosi Sirijoje, Afganistane“, – sakė Dalai Lama.

Dvasinis lyderis teigė, kad jo pagrindinė žinia yra apie meilę.

„Žvelgiant iš filosofinio taško, mes esame visi sukurti vieno Dievo. Taigi mes, visi septyni milijardai žmonių, esame Dievo vaikai. Taigi, kaip mes galime žudyti vienas kitą? Tai neįmanoma. Mes norime laimės, pagrindinė mūsų prigimtis yra atjaučianti“, – sakė Dalai Lama.

Dvasinis lyderis teigė, kad žmonijai reikia didesnės atsakomybės.

„Turint mintyje, kad mes, visi septyni milijardai žmonių, esame tokie patys fiziškai, emociškai, psichologiškai, ir svarbiausia, kad mes visi norime laimingo gyvenimo. Ir kiekvienas turime teisę jo pasiekti“, – sakė Dalai Lama.

Dvasinis lyderis pažymėjo, kad XXI amžius turi būti dialogo amžius. „Jėgos naudojimas yra pasenęs“, – sakė Dalai Lama.

Ragina mažinti ginklų

Tibeto dvasinis lyderis atkreipė dėmesį, kad kai kurios šalys, tarp jų – ir JAV, pardavinėja ginklus.

„Aš manau, kad tai yra pasenę. Jūs galite turėti darbų, pinigų, bet iš tikro pagrindinis jų tikslas yra žudyti“, – sakė Dalai Lama.

Pasak jo, norint siekti taikos XXI amžiuje svarbu galvoti, kaip mažinti ginklų.

„Aš manau, kad jūs, Baltijos šalys, patyrėte, kad tiesos jėga yra stipresnė nei ginklų jėga. Tibeto atveju irgi taip yra. (…) Mes remiamės tiesos jėga, o Kinijos karinės pajėgos – ginklo jėga“, – sakė Dalai Lama.

Jo vertinimu, ilguoju laikotarpiu tiesos jėga yra daug stipresnė. Dalai Lama mano, kad mažos šalys turėtų stipriai prisidėti kuriant taikos amžių.

Ragino vaikus mokyti pažinti vidinį pasaulį

Dalai Lama daug kartų kartojo, kad pagrindinė žmogaus prigimtis yra atjaučianti.

„Kai kurie mokslininkai teigia, kad nuolatinis pyktis, baimė „valgo“ mūsų imuninę sistemą. Taigi pyktis kelia problemų ne tik kitiems, bet taip pat yra labai kenksmingas mūsų kūno sveikatai“, -sakė Dalai Lama.

Jis pasisakė už tai, kad šiuolaikiniame švietime būtų mokoma ir emocijų.

„Kartais žmonės turi įspūdį, kad tokie dalykai, kaip meilė, atjauta, atleidimas yra susiję su religija, taigi žmonės, kurie nelabai domisi religija, nelabai skiria dėmesio ir šioms vertybėms“, – sakė Dalai Lama.

Pasak jo, reikia tai atskirti. „Religinis tikėjimas yra kai kas kito. Tikroji žinia yra apie meilę, toleranciją, atleidimą. Mes, žmonės, esame socialūs gyvūnai. (…) 7 mlrd. gyventojų turi skirti daugiau dėmesio savo vidiniam pasauliui“, – sakė Dalai Lama ragindamas, kad švietimo sistemoje būtų skiriama dėmesio vidiniam pasauliui pažinti.

Mokytojai turi patys laikytis to, ko moko

Tibeto dvasinis lyderis kalbėjo apie universalias etikos normas, kas nebūtinai susiję su religinėmis praktikomis. Jis paaiškino, kad tai reiškia sveiko proto panaudojimą, kad taptum labiau dvasiškai mastantis.

Dalai Lama kalbėjo apie pagarbą visoms religijoms ir netikintiesiems, kurie taip pat neturi būti išskirti. Pasak jo, mokyti apie vidines vertybes, atjautą galima taip, kaip, pavyzdžiui, matematiką, suteikiant žinių.

Tačiau jis pažymėjo, kad mokytojas pats turi laikytis tų principų, kurių moko, ir „parodyti mokiniams gilesnę šių praktikų vertę“

„Jei aiškini apie toleranciją, atjautą, o pats mokytojas yra pilnas pykčio, tada mokinys tik juoksis iš tavęs“, – sakė Dalai Laima.

Dalai Lama trečiadienį taip pat lankysis sostinės Užupio rajone esančiame Tibeto skvere, kur pasodins simbolinį medelį Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga, rašė BNS.

Vėliau šalia Neries krantinės Tibeto dvasinis lyderis apžiūrės Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą „Tibetas – kita realybė“.

Antradienį į Lietuvą atvykęs Dalai Lama Vilniuje viešės iki penktadienio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)