Kaip antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė agentūros direktorius Dainius Janėnas, vasario pradžioje Vyriausybė pirmą kartą patvirtino radioaktyvių atliekų tvarkymo strategiją ir agentūros 2002-2004 metų veiklos programą. Vėliau šie dokumentai kas keletą metų bus atnaujinami.

Pasak D.Janėno, Ūkio ministerijos įsteigta Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros pagrindinė užduotis - rūpintis atliekų, liksiančių po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, galutiniu sutvarkymu. Taip pat agentūra turės rūpintis kitų, ne tik IAE susidarančių radioaktyvių atliekų, sutvarkymu.

Ūkio ministerijoje IAE klausimus kuruojančio viceministro Artūro Dainiaus teigimu, 5-10 proc. visų radioaktyvių atliekų yra iš "smulkių gamintojų" - pramonės įmonių, medicinos įstaigų. "Tai jau tapo problema Lietuvoje, dalis įmonių bankrutavo, todėl yra nepajėgios tų medžiagų sutvarkyti", - kalbėjo A.Dainius.

Agentūra turės surinkti visą informaciją apie bendrovėse esančias radioaktyvias atliekas, padėti bankrutavusioms įmonėms jas sutvarkyti, prižiūrėti jų saugojimą.

Dabar iš bendrovių radioaktyvios atliekos vežamos į Fizikos institutą, o iš ten - į IAE. Lietuvoje sovietmečiu taip pat veikė radioaktyvių atliekų saugykla Maišiagaloje, Vilniaus rajone. 1989 metais ši saugykla buvo visiškai užpildyta ir uždaryta.

Ignalinos atominėje elektrinėje saugomas ir panaudotas branduolinis kuras. Jis iš pradžių laikomas specialiame baseine, vėliau saugomas vadinamuoju "sausuoju būdu" konteineriuose.

D.Janėno teigimu, dabar IAE yra daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų radioaktyvių kietųjų atliekų ir 13 tūkst. kubinių metrų skystųjų atliekų. Per metus kietųjų ir skystųjų atliekų susikaupia atitinkamai 1,1 tūkst. ir 1 tūkst. kubinių metrų.

Dabar IAE yra 60 atliekų saugojimo konteinerių, o visų atliekų, kurios liks po jėgainės uždarymo, sutalpinti reiktų apie 700. Siekdama galutinai sutvarkyti branduolines atliekas ir rengdamasi jėgainės uždarymui, Lietuva turi apsispręsti, ar savo teritorijoje įrengti atliekų kapinyną, ar jas išvežti į kitas šalis, pavyzdžiui į Rusiją, iš kurios perka branduolinį kurą .

Taip pat, pasak agentūros vadovo D.Janėno, svarstoma galimybė kelioms šalis įkurti vieną bendrą regioninį kapinyną. Tačiau svarstant šią galimybę abejojama, ar atsiras valstybė, kuri sutiks savo teritorijoje leisti užkasti branduolines atliekas.

Kalbėdamas apie galimybę išvežti panaudotą kurą į kitas šalis, viceministras A.Dainius sakė, kad, pavyzdžiui, Rusija atliekas sutinka priimti ilgalaikiam saugojimui. "Sakykim, praslinkus šimtui metui, ta pati Rusija gali pareikalauti pasiimti savo panaudotą branduolinį kurą. Šiuo atveju, tai nėra absoliutus problemos sprendimas", - pabrėžė viceministras.

Neoficialiai teigiama, kad kad Rusija už 1 kilogramo panaudoto urano kuro saugojimą gali paprašyti apie 1 tūkst. JAV dolerių. Lietuvoje tokio kiekio saugojimas konteineriuose kainuoja maždaug 80 JAV dolerių.

Jei būtų nuspręsta branduolines atliekas laidoti, greičiausiai kapinynas būtų įrengtas IAE teritorijoje. Nors, kai kurių geologų teigimu, geriausiai tam tiktų vietovės prie Kauno. Preliminariais skaičiavimais, kapinyno įrengimas kainuotų 100-250 mln. eurų (350 mln. - 875 mln. litų).

Komentuodamas pasaulio šalių patirtį, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas Saulius Kutas sakė, kad panaudoto branduolinio kuro laidojimas yra pasaulinė problema.

Pasak pareigūnų, sprendimai, kokį būdą pasirinks Lietuva, gali būti priimti net po kelių dešimtmečių, nes tarpinėse saugyklose panaudotas branduolinis kuras gali būti saugomas apie 50 metų. Spėjama, kad galbūt per tiek metų atsiras naujos technologijos ar galimybė perdirbti jau panaudotą branduolinį kurą.

A.Dainiaus teigimu, tarpinės saugyklos įrengimas kainuos 70-90 mln. eurų (245-315 mln. litų). Kalbėdami apie radioaktyvias atliekas, pareigūnai sakė, kad beveik neabejoja, kad jos bus laidojamos IAE teritorijoje.

"Kas teršia, tas ir susitvarko", - pažymėjo S.Kutas. Galingiausioje Rytų Europoje Ignalinos AE veikia du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai, pagaminantys apie 70 proc. Lietuvos elektros energijos.

RBMK reaktoriai Vakaruose laikomi iš esmės nesaugiais, todėl pirmąjį IAE reaktorių Lietuva jau prieš porą metų įsipareigojo uždaryti iki 2005-ųjų. Dėl antrojo reaktoriaus likimo srpendimas turėtų būti priimtas šiemet, Europos Sąjungai raginant jį uždaryti iki 2009-ųjų.