Jeigu šalys narės susitartų dėl minimalių reikalavimų, kuriais siekiama didesnės moterų integracijos į darbo rinką bei lyčių lygybės, tai reikštų, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatomas 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogų minimumas kiekvienam iš tėvų, bet iš tų 4 mėnesių bent 2 negalėtų būti perleidžiami.
„Lietuva remia Europos Komisijos iniciatyvą Europos Sąjungos mastu nustatyti neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų laikotarpius. Tai reiškia tolygesnį atsakomybės už šeimos įsipareigojimus pasidalijimą tarp vyro ir žmonos“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas L. Kukuraitis.
Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki 2 metų, o tėvai gali rinktis iš dviejų modelių: arba prižiūrėti vaiką vienus metus ir gauti 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką, arba prižiūrėti vaiką dvejus metus – tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais mokama 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, antraisiais – 40 proc. Vaiko tėvai gali keisti vienas kitą priežiūros atostogose: tarkim dalį laiko vaiką gali prižiūrėti tėvas, dalį – mama.
Lietuvoje dažniausiai vaiko priežiūros atostogų eina moterys. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. vaiko priežiūros atostogų buvo išėję 16,3 tūkst. vyrų, arba beveik pusė tais metais vaikų sulaukusių tėvų.
Tėčiai Lietuvoje paprastai eina vieno mėnesio trukmės apmokamų tėvystės atostogų gimus vaikui.
Lietuva pagal Europos lyčių lygybės instituto pristatytą Europos lyčių lygybės indeksą užima 19 vietą tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Viena silpniausių grandžių yra darbo užmokesčio skirtumai tarp moterų ir vyrų.
2016 m. moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas sudarė 14,4 proc., o kai kuriuose sektoriuose (finansinės ir draudimo, informacijos ir ryšių) siekė net 30-40 procentų. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus sąlygoja segregacija sektoriuose ir profesinė segregacija, stereotipai dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo, darbo užmokesčio skaidrumo stoka.