Pavyzdžiui, M. Mackevičius fondui teikė sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta, jog spausdinama 4 tūkst. minėto laikraščio egzempliorių, o iš tiesų buvo spausdinama vos tūkstantis.

Šie skaičiai paaiškėjo, kai fondas kreipėsi į spaustuvę Baltstogėje ir paprašė pateikti ataskaitas. Dėl neatitikimų Lietuvos lenkų sąjungos ir spaustuvės ataskaitose fondo valdyba kreipėsi į Lenkijos prokuratūrą.

Klausimų ir abejonių fondui sukėlė daugiau nei 120 dokumentų, taip pat ir trijų metų bankinių pervedimų patvirtinimai. 2014 metais rasti neatitikimai 21 faktūroje, 2015 metais - 45 faktūrose, 2016 - 50 faktūrų.

2014 metais, anot Lietuvos lenkų sąjungos, buvo išspausdinta 2 tūkst. laikraščio egzempliorių, anot spaustuvės - 1 tūkstantis egzempliorių (2015 metais atitinkamai 3 tūkst. ir 1 tūkst.; 2016 metais - 4 tūkst. ir 1 tūkst.). Remiantis Lietuvos lenkų sąjungos pateiktomis sąskaitomis faktūromis, laikraščio spausdinimas kainavo 1088 zlotų (apie 254 eurai), remiantis spaustuvės sąskaitų faktūrų duomenimis – nuo 600 iki 863 zlotų (nuo 140 iki 201 euro). Anot fondo, bendra nepanaudotų dotacijų suma 2014-2016 metais sudaro apie 127 790 zlotų (apie 30 tūkst. eurų), , rašo portalas zw.pl. Kol kas nėra aišku, kur šie pinigai iš tiesų buvo panaudoti.

„Paprašėme Lietuvos lenkų sąjungos vadovybės atsiųsti mums bankinių pervedimų patvirtinimus ir pradėjome analizuoti jų tikrumą. Faktūros kėlė abejonių (...) Paprašėme, kad mums būtų pateikti originalai ir kreipėmės į spaustuvę. Spaustuvės faktūrų kvotos skyrėsi nuo tų, kuriuos mums davė M. Mackevičius“, - spaudos konferencijos metu paaiškino fondo „Parama lenkams Rytuose“ vadovas Mikolaj Falkowski.

Jis pridūrė, kad abejonių sukėlė ir bankinių pervedimų patvirtinimų tikrumas. Fondas paprašė pateikti duomenis iš sąskaitos, šie dokumentai taip pat sukėlė abejonių. „Apie tai informavome Senato (Lenkijos parlamentas - red.) kanceliariją. Šiuo pagrindu informavome ir prokuratūrą“, - sakė M. Falkowski. Anot jo, tirti neatitikimai sąskaitose nuo 2014 metų.

„Daugelį metų rūpinamės tautiečiais Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad tarnaujame ypatingiems žmonėms, kurie gyvena nelengvomis sąlygomis, puoselėja lenkiškumą. Nėra lengva, kai matome tokius vienareikšmiškus faktus, pasirinkti teisminį kelią“, - sakė fondo viceprezidentas Rafal Dzieciolowski. Jis taip pat mano, kad tokie Lietuvos lenkų sąjungos veiksmai kenkia patiems Lietuvos lenkams.

Fondo valdyba patikino, kad visas šis skandalas neturės įtakos Lietuvos lenkų organizacijų finansavimui ateityje, tačiau iš jų norėtų skaidrumo.

Susidomėjo Lenkijos Senatas

Šiuo atveju susidomėjo ir Lenkijos Senatas. Jo kanceliarijos vadovas Jakub Kowalski pranešė, kad atvejį tirs Senato prezidiumas.

„Dokumentai, su kuriais susipažinau, rodo, kad yra didelė tikimybė to, kad Lietuvos lenkų sąjungos vadovybė padarė nusikaltimą. Šią savaitę šiuo atveju domėsis Senato prezidiumas“, - parašė J. Kowalski savo tviterio paskyroje. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos Senatas „remia ir rems Lietuvos lenkus, bet turi būti tikras, kad parama, kuri skiriama lenkų naudai, yra leidžiama sąžiningai ir ją valdo patikimi žmonės“.

Senato prezidiumas, išnagrinėjęs gautą informaciją ketvirtadienį vakare informavo Lenkijos žiniasklaidą, kad siūlo apskritai stabdyti paramą Lietuvos lenkų sąjungai, kol bus išsiaiškinta visa situacija.

Fondas „Parama lenkams Rytuose“ dar praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame atskleidė, kad dėl Lietuvos lenkų sąjungos veiksmų yra kreiptasi į Lenkijos prokuratūrą.

„2017 metų sausio viduryje fondas „Parama lenkams Rytuose“, atlikdama ataskaitų patikrinimą ir Lietuvos lenkų sąjungos pagrindinei valdybai skirtos dotacijos finansinį bei materialinį įvertinimą, rado didelius Lenkijos teisės ir apskaitos pažeidimus. Vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad dalis dotacijų, skirtų Lietuvos lenkų sąjungos pagrindinei valdybai, nebuvo panaudotos taip, kaip buvo sutarta, arba apskritai nebuvo panaudotos, ką buvo bandoma nuslėpti nuo „Paramos lenkams Rytuose“ fondo valdybos", - teigiame pareiškime.

Jame taip pat rašoma, kad turint omenyje norą užtikrinti Lenkijos paramos skaidrumą ir teisėtumą, atradus netikslumus, fondas informavo Lenkijos prokuratūrą dėl galimo nusikaltimo įvykdymo, dėl kurio nukentėjo tiek pats fondas, tiek Lenkijos biudžetas. Fondas prokuratūros paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vadina melu ir šmeižtu

DELFI primena, kad dar vienai kadencijai neseniai išrinktas Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas M. Mackevičius į tokius kaltinimus reagavo itin audringai.

Kalbėdamas su portalu zw.lt, jis fondo pareiškimą pavadino melu ir šmeižtu. „Ataskaitos už praėjusius metus yra tvarkingos. Visada buvome pateikiami kaip pavyzdys, kai kalbėta apie ataskaitas. Visos sutartys buvo išpildytos. Kažkas tai organizavo. Dirbame sąžiningai. Pridėjome daug savo pinigų į mūsų veiklą“, - sakė M. Mackevičius.

Jis taip pat užsipuolė Lenkijos ambasadorę Lietuvoje Urszulą Doroszewską.

„Joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė ir fondelis, vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas“, - sakė M. Mackevičius lenkakalbėms žiniasklaidos priemonėms. „Ji mano, kad gali mane, Lietuvos Seimo narį, išsikviesti pas save ir pareikšti, kad apriboja mano teises. Kas ji apskritai tokia?“, - tęsė jis.

„Nežinau, ar koks nors komunistinės Lenkijos valdininkas galėjo su manimi pasielgti taip, kaip pasielgė ponia Urszula Doroszewska. Nepaisant mano milžiniškos meilės Lenkijai, jaučiuosi apkaltintas, pažemintas ir nematau jokių galimybių toliau bendradarbiauti“, - audringai reagavo Lietuvos Seimo narys.

Į žurnalistų klausimą, kaip U. Doroszewska argumentavo savo žodžius, ponas Mackevičius atsakė: „Ji pareiškė, kad man yra pareikšti kaltinimai. Prieš savaitę gavau šaukimą iš Lenkijos prokuratūros. Tačiau negi jie nežino įstatymų? Kitos valstybės parlamento nariams šaukimų su nurodymu kažkur atvykti niekas nesiunčia. Jei kaltinimai rimti, tai jie turi kreiptis į Lietuvos generalinį prokurorą, kuris savo ruožtu ir spręs, ką su tuo daryti. Prokuroras gali kreiptis į Seimą, kuris savo ruožtu spręs, panaikinti neliečiamybę, ar ne. O dabar jie elgiasi, tarsi laukinėje Azijoje“, - piktinosi M. Mackevičius.

Tokie M. Mackevičiaus žodžiai sukėlė fondo „Parama lenkams Rytuose“ atstovų pasipiktinimą.

„Toks stilius, tokia kalba nėra tinkama, kad didžiausios lenkų organizacijos Lietuvoje lyderis taip kalbėtų apie Lenkijos valstybę ir savais laikytų Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigus. Susiklosčiusios situacijos išsprendimas galėtų sustiprinti lenkiškumą Lietuvoje. Galėtų pagerinti atmosferą. Aplink šį reikalą jau kurį laiką sklandė daug gandų“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Falkowski.

Į konfliktą įsivėlė ir R. Cytacka

Tai ne vienintelis rimtas konfliktas, pastaruoju metu įsiplieskęs tarp Lietuvos lenkų atstovų ir Varšuvos. Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei, Valdemaro Tomaševskio bendražygei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, nuskambėjo atsakymas: galime įsižeisti, galime paskelbti karą Lietuvai, bet to nebus, ponia.

Į suvažiavimo tribūną pakilusi politikė, vadovaujanti „Lenkiškų mokyklų tėvų forumui Lietuvoje“, pažėrė priekaištų Lenkijai. R. Cytacka kalbėjo, kad dabartinei Lenkijos Vyriausybei prisiėmus įgyvendinti rinkiminėje programoje 500+ numatytus įsipareigojimus šeimoms, valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) žada dar „išdalinti po 300 zlotų visiems (vaikams)“. „O kodėl mūsų vaikai negali taip pat gauti? Mūsų vaikai taip pat lenkai“, – tvirtino ji.

Ji taip pat pažėrė kaltinimų dabartinei Lenkijos valdžiai, neva ši visiškai nesirūpina lenkų teisėmis Lietuvoje.

„Jeigu mes, Lietuvos lenkai, augintumėme vaikus patriotine dvasia su tokiu pačiu įsitraukimu ir ryžtingumu kaip Lenkijos valdžia gina mūsų teises, tai greičiausiai šiandien ponas Maršalka (renginyje dalyvavęs Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis – DELFI) negalėtų kalbėti su mūsų vaikais ir gimtąja kalba“.

Reaguodamas į tai, Stanislawas Karczewskis užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.

„Jus pasiekia labai dideli pinigai. Žiūrėdamas poniai tiesiai į akis (sakau): duodame daug pinigų, duosime dar daugiau pinigų, bet labai konkrečiai tikrinsime, kaip šie pinigai yra leidžiami. Ir jeigu yra neatitikimų, tai pinigų į tas vietas keliaus mažiau. Mes kontroliuosime, nes negalime leisti to, kad kažkas mus apgaudinėjo Lenkijoje, ir sakau poniai tiesiai į akis: ir kad mus kažkas apgaudinės užsienyje. To Lenkijos valstybė negali sau leisti. Jeigu kur nors atsiranda netikslumai, tai, deja, turime juos, visų pirma, labai aiškiai išsiaiškinti, antra, turime padaryti išvadas. Ir jūsų atveju taip pat buvo padarytos išvados, nes tam tikri netikslumai ten buvo“, – atsakė Lenkijos valdžios atstovas.

Renata Cytacka

Jau po renginio reporterių kalbinama R. Cytacka pareiškė, jog reikalaus oficialaus maršalkos atsiprašymo.

Tuo metu S. Karczewskis reikalavimams nusileisti neketino. „Na, tai galime įsižeisti, galime paskelbti, nežinau... karą Lietuvai. To nebus, ponia. Galiu jus patikinti, nes norime taikos pasaulyje ir Europoje, ir to nepadarysime. Jūs galite turėti pretenzijas, gaila, galime nesutikti, diplomatiniai santykiai buvo atvėsę, tai keičiame, ir pamatysime, koks bus rezultatas. Jeigu bus blogas, tai vėl įšaldysime. Bet norime rezultatų, taip pat kaip ir jūs“, – atsakė Lenkijos atstovas.

Remiantis Lietuvos lenkų sąjungos finansinėmis ataskaitomis, 2016 metais fondas „Parama lenkams Rytuose“ šiai organizacijai skyrė 130 tūkst. 555 eurų. 2015 metais – daugiau nei 89 tūkst. eurų. Į organizacijos sąskaitą bendrai buvo gauta 2016 metais 224 tūkst. 104 eurų, o 2015 metais - 187 900 eurų. Beveik visi pinigai, išskyrus nario mokestį ir smulkias dovanas, buvo gauti iš Lenkijos.