DELFI TV laidai „Atėjo Mindaugas“ V. Landsbergis sakė daugybę metų stebintis, kaip mūsų valstybės pažangai trukdoma, o dažniausiai tai daro Rusijos valdančiosios jėgos. Pasak V. Landsbergio, nors pasauliniame kontekste Lietuva laikoma sėkmės istorija, dabartinė valstybė „nėra pats geriausias variantas“.
Prieš pradėdamas interviu DELFI, V. Landsbergis sklaidė lapus su informacija apie NSGK patvirtintas išvadas. Jose daugiausia dėmesio skiriama koncernui „MG Baltic“, „Vilniaus prekybai“ ir Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“. Komitetas padarė išvadą, kad šios įmonės bandė daryti poveikį ir įtaką, jų veiksmai kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.
Komiteto tyrimą V. Landsbergis įvertino kaip „žingsnius reikiama kryptimi“, tačiau apgailestavo, kad tyrimas apribotas, išankstinė aukštesnė kontrolė lėmė, kad tiriama būtų ne viskas.
V. Landsbergis turi atsakymą, kas atsitiko su valstybe, kurią kūrė ir prie kurios ištakų stovėjo. Gal padarėme sisteminių klaidų?
„Čia nėra sisteminės klaidos. Tai yra sisteminis veikimas, kaip užvaldyti valstybę. Daugybę metų buvo galima matyti, kaip mūsų valstybės pažangai yra trukdoma. Tą dažniausiai darė Rusijos valdančiosios jėgos. Jos buvo nuo pat pradžių suinteresuotos, kad Lietuva nesuartėtų su ES, šiukštu neitų į NATO, darė, ką galėjo. Jeigu negalėjo užkirsti kelio iš karto, tai gaišino laiką – kad mes prarastume daugiau laiko, kad nebūtų pažangos. O kai nėra pažangos, galima skleisti nusivylimą, galima kalbėti, kad štai, kaip jiems nesiseka, jie nepavykusi valstybė, nors didžiausia nepavykusi valstybė yra Putino Rusija. Ji tiesiog viso pasaulio grėsmė“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jo teigimu, Rusija turi savo temas, klišes, kaip puldinėti jiems nepatinkančius ir šį darbą atlieka net Sąjūdžio sukakties proga, skleisdama melą apie Sąjūdį ir nepriklausomybę. Deja, apgailestauja profesorius, tokia Rusijos politika. Ir, deja, ji mus paveikia – paperka, suvilioja kokiais nors nenaudingais projektais, stabdančiais Lietuvos pažangą,
V. Landsbergis sutinka, kad, bandydami atremti grėsmes iš Rusijos, nepakankamai matėme ar nenorėjome matyti grėsmių valstybės viduje – stambių lietuviškų verslo koncernų. „Gali būti, kad kažkas manė, kad mūsų pačių, vietinių korporacijų ir koncernų, savanaudiškumas yra natūralus dalykas – visi nori prisigrobti“, – svarstė V. Landsbergis.
Tuo metu dėl Rusijos profesorius sako visą laiką buvęs teisus: „Aš visą laiką buvau apšaukiamas, kad gąsdinu – dabar jau išsigando visa Europa ir Amerika. O tas žmogus, kuris neva gąsdina, matė, kas darosi“.
Jei paaiškėjo grėsmę kelianti stambių verslo koncernų daroma įtaka, kas iš tikro pastaraisiais metais valdė mūsų valstybę? V. Landsbergio nuomone, iš NSGK išvadų aiškėja, kad greičiausiai valdė ir valdžios institucijos, ir verslas. Vieni tą darė oficialiai, kiti – neviešai.
„Vyksta nuolatinė politinė veikla ir kova dėl užvaldymo, sulėtinimo, sustabdymo, sukompromitavimo. Kad iš sėkmės istorijos – tarp buvusių sovietinių respublikų Baltijos šalys vis dar laikomos daug pasiekusiomis, Lietuva yra sėkmės istorija, ji pasiekė to, apie ką Ukraina ar Gruzija dar tik svajoja – bet aš visą laiką mačiau, kaip mums stengėsi trukdyti didesnę, greitesnę sėkmę, galų gale, paversti nesėkme. Ta veikla visą laiką matoma tiems, kas nori matyti“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Bet kuriuo atveju esame geresni už Rusiją
Kokios valstybės siekė prieš 30 metų susikūręs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS)?
„Pirmiausia norisi sukurti nepriklausomą ir teisingą valstybę, kurioje doroviniai ir įstatymo valdžios principas yra rimtas dalykas. Jis nepriklauso nuo daugumos balsavimo, nepriklauso nuo to, kad pasikeitė valdžia, nepriklauso nuo to, kad kokia nors nauja dauguma, laužydama Konstituciją, atleidžia, išmeta generalinį prokurorą, kad pastatytų kitą“, – sakė profesorius.
Ir čia pat atsakė, kiek tai pavyko padaryti.
„Na, iš dalies pavyko, vis tiek mūsų valstybė geresnė už Rusiją, už kai kurias Azijos valstybes, kur yra grupių, klanų ar net asmeninės diktatūros. Lietuvoje to nėra. Čia dėl valdžios vyksta tam tikros varžybos, yra ir balansai, pasidalijama – gal savaime, gal susitarus kažkuo pasidalijama. Taip ir gyvename – dar ne pačiu blogiausiu variantu. Bet tai nėra pats geriausias variantas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Taip pat V. Landsbergis apgailestavo, kad Lietuvoje žmogus negerbiamas, tad kyla noras laimės pasiieškoti kitur.
Pastarieji mėnesiai 85 m. V. Landsbergiui buvo itin sunkūs – liga, ilgam paguldžiusi į ligoninės palatą, metų pabaigoje mirė Australijoje gyvenęs brolis, gegužę – ir sesuo.
„Taip ir gyvenu – nelaimės savo keliu, ateina jos, iš dalies yra neišvengiamos, gyvenimai baigiasi, galėjo ir mano jau seniai pasibaigti ir neturėčiau jokių problemų. O dabar vis dar turiu problemų, ir kiti turi problemų su manimi, kadangi aš dar gyvenu. Taigi kažkas kitur reguliuoja ir nėra ko skųstis, kad kam nors labai blogai. Taip susiklosto“, – į klausimą, kaip šiandien gyvena, atsakė konservatorių patriarchas.
Jis pridūrė atsigavęs po sunkių kankinančių ligų ir dabar norintis pabaigti pradėtus darbus.