Penkiasdešimties iš jų vardai birželio pirmąją buvo užrašyti ant Vilniaus katedros aikštės grindinio. Miglė, Gabija, Matas – tai tik dalis vardų, kurie buvo užrašyti spalvotomis kreidelėmis.
„Norime perduoti žinutę, kad vaikų, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje, yra labai daug. Praeitais metais visoje Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1030 vaikų. Tai yra labai daug“, – kalbėjo viena iš akcijos sumanytojų Daiva Žeimytė.
Ši idėja gimė viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko galvoje, vėliau prie jo prisijungė televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, žurnalistė Daiva Žeimytė ir advokatas Karolis Rugys. O akcijos dieną jie pakvietė dar kelis draugus, kurie kartu rašė vaikų vardus ant grindinio.
„Ant grindinio rašėme ne skaičiukus, nes statistikoje vaikai tampa tiesiog skaičiais. Norėjome užrašyti vardus, tai tikri vardai tų vaikų, kurie patyrė smurtą, – kalbėjo D. Žeimytė.- Taip norime atkreipti visuomenės ir institucijų, kurios tai prižiūri, dėmesį.“
D. Žeimytė teigė, kad labiausiai šokiruoja tie atvejai, kai vaikui jau nebegalima padėti. „Matuko atveju baisiausias dalykas yra tai, kad kaimynė girdėjo, kaip vaikas mušamas, o ji, vietoje to, kad kažką darytų, pasigarsindavo televizorių“, – pasakojo D. Žeimytė.
Prie akcijos prisijungęs Donatas Montvydas augina du vaikus. Jis pasakojo, kad augo ne pačiame geriausiame Vilniaus rajone, todėl matė, kas yra smurtas. „Pakankamai suprantu, kiek tai aktualu“, – teigė D. Montvydas.
Kartu vardus ant grindinio rašęs Jonas Nainys tikino, kad visam smurtui reikia sakyti „ne“, ne tik tam, kuris nukreiptas prieš vaikus. „Geriau viską spręsti žodžiais, tušinuku arba plunksna, o ne imtis jėgos. Vienu ar kitu atveju tai atneša tik blogį“, – kalbėjo J. Nainys.
Rankoje lapą su penkiasdešimt vaikų, kentėjusių nuo smurto, laikydamas D. Montvydas tikino, kad šis sąrašas – labai simbolinis, tačiau pridūrė, kad iš tiesų jaučiasi darydamas gerą darbą. „Taip, tai nieko ypatingo, tačiau kažkas pamatys, kažkas pagalvos. Taip milimetras po milimetro viskas ir keičiasi“, – tikino Donatas.
„Piešdamas jaučiuosi kaip vaikas, – kalbėjo šalia stovėjęs J. Nainys. – Birželio pirmąją, Vaikų gynimo dieną, visada prisimenu, kad vaikai piešia, kaip ir mes dabar. O mūsų šis rašymas yra toks simbolinis gestas, kuriuo palinkima kažko gero. Kad ir dabar rašau vardą Aušra, aš jai linkiu viso ko gero.“
Akcijos akimirkos: