Interviu DELFI V. Šikšnys papasakojo apie pasaulinio pripažinimo sulaukusius tyrimus ir atskleidė, kaip Lietuvos mokslininkai varžomi biurokratiniais pančiais ir kontroliuojami.
Praėjusią savaitę pasaulis vėl išgirdo apie VU profesorių V. Šikšnį. Už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą Lietuvos mokslininkas apdovanotas elitiniu, kas dvejus metus teikiamu Kavli prizu, kurio vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių. Šią sumą lietuvis pasidalins su dar dviem kolegomis – Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininke Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) biochemike Jennifer Doudna.
Ir tau ne pirmas tokio lygio apdovanojimas. V. Šikšnys jau yra gavęs prestižine laikomą Harvardo universiteto „Warren Alpert” premiją, taip pat buvo nominuotas Nobelio premijai.
V. Šikšnys DELFI sakė, kad praėjusį trečiadienį jį pasiekusi žinia buvo maloni ir netikėta. Paskambinęs Norvegijos mokslų akademijos prezidentas informavo apie komiteto sprendimą.
„Aš manau, kad kiekviena premija, kiekvienas apdovanojimas yra svarbus ir tai rodo ne tik asmeninį indėlį, bet ir tai, kad sukurta technologija labai svarbi. Įvertinimai yra technologijos svarbos pripažinimas“, – apie jau ne pirmą gautą elitinį apdovanojimą kalbėjo V. Šikšnys.
„Manau, kad tai visų pirma VU įvertinimas, kuris parodo galintis žaisti aukščiausioje universitetų lygoje. Man tikrai malonu, kad VU vardas pirmą kartą istorijoje atsiras šalia premijos gavėjų, kur figūruoja Stanfordas, Kembridžas. Man atrodo, tai labai svarbu, daugelis žmonių susidomės, o iš kur tas VU ir kur jis yra“, – sakė mokslininkas.
Pasak V. Šikšnio, kartu tai padeda tašką ties Lietuva pasauliniame mokslo žemėlapyje. „Daug kas pagalvos – o kur yra Lietuva. Kai skaitau paskaitas JAV universitetuose ir konferencijose, dažniausiai pradedu parodydamas žemėlapį“, – neslėpė premijos laureatas.
Pasirodo, net mokslo žmonėms tokių paaiškinimų vis dar reikia. O štai neseniai Japonijoje skaitydamas paskaitą, programoje šalia savo pavardės profesorius išvydo „Vilnius University, USA“. Taigi dabar mokslininkas mėgsta greta sudėti dvi skaidres ir informuoti, kad VU yra ne JAV, o Lietuvoje.
Ką tiria ir kokią naudą tai duos
Šiandien V. Šikšnys yra vienas žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje.
Mokslininkas pasakoja, kad technologija atsirado tiriant bakterijų ir virusų sąveiką. Bakterijas, kaip ir žmones, puola virusai, bakterijų susidūrimas su virusais bakterijai dažnai tampa gyvenimo ar mirties klausimu, nes į bakteriją patekęs virusas ją dažniausiai nužudo. „Mes stengiamės suprasti, kaip bakterijos apsisaugo nuo virusų, nes jos kažkaip išgyvena. Tiriame vieną iš bakterijų apsaugos sistemų, kurios pavadinimas CRISPR-Cas9, savo tyrimo objektu pasirinkome bakterijas, kurios naudojamos pieno pramonėje – sūriams arba jogurtams gaminti“, – aiškino mokslininkas.
Pieno pramonėje tai svarbi problema, nes jeigu virusai užpuola bakterijas fermentacijos metu, jogurto arba sūrių fermentacija pražūva, ją reikia išpilti.
Tirdami sistemą mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip CRISPR-Cas9 apsaugo bakterijas nuo virusų, stengėsi suprasti molekulinius mechanizmus – kaip apsauga veikia molekulių lygyje, kaip vienos molekulės gali sąveikauti su kitomis arba kaip bakterijų molekulės gali sunaikinti virusų molekules, kurios patenka į ląstelę.
„Kai mes supratome, kaip veikia CRISPR-Cas9 apsaugos sistema, mums atsivėrė akys – supratome, kad tą sistemą galime pritaikyti ne tik bakterijų apsaugai nuo virusų, bet ir įvairiems dalykams, pavyzdžiui, daryti įvairius gyvųjų organizmų pasikeitimus DNR molekulei, jų genomams, tai yra, keisti kodą, kuris valdo visus gyvuosius organizmus, ir tą kodą galime keisti labai paprastai – Cas9 molekulę kitos molekulės pagalba galime užprogramuoti ir nukreipti į bet kurią mūsų gyvųjų organizmų genetinio kodo vietą“, – dėstė V. Šikšnys.
Į reikiamą vietą nukeliavusi molekulė gali perkelti DNR molekulę, tada įsijungia kiti ląstelės mechanizmai, kurių pagalba galime kai kuriuos genus išjungti, įdėti naujus programos elementus. Taigi taip galima perprogramuoti arba redaguoti gyvųjų organizmų DNR. Tai atveria galimybes keisti gyvųjų organizmų molekules, DNR, gyvųjų organizmų programą. Tai atveria didžiules galimybes gydant visų pirma paveldimas genetines ligas, kurių priežastis – klaida DNR molekulėje, dėl kurios atsiranda liga. Tačiau technologija gali būti taikoma ne tik medicinoje, bet ir daugelyje gyvybės mokslų sričių.
Dėl šios technologijos jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių genetinių ligų gydymą, auginti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, taip pat pakeisti gyvulių genomą taip, kad šie tiktų žmonėms. Tai galėtų išgelbėti nenusakomą skaičių gyvybių.
Aukščiausioje lygoje su lietuviškus biudžetu
VU absolventas V. Šikšnys į universitetą grįžo 2011 m., kada Biotechnologijos institutas prijungtas prie VU. Tačiau ir dirbdamas institute, daug metų skaitė paskaitas studentams. V. Šikšnys VU dėstytojauja iki šiol.
„Reikia pasidžiaugti, kad bent į biochemijos ir molekulinės biologijos specialybes sustoja geriausi studentai. Jie pakankamai motyvuoti, su jais tikrai malonu ir lengva dirbti“, – sakė profesorius.
Dalis absolventų po bakalauro studijų išvyksta tęsti studijų užsienyje. Tai V. Šikšnys laiko teigiamu dalyku – svarbiausia sudaryti sąlygas jiems čia grįžti. „Gyvybės mokslų centras, manyčiau, nedaug kuo skiriasi nuo kitų užsienio gyvybės mokslo centrų, visi čia atvykstantys sutinka, kad tai europinio lygio centras. Studentams tai patrauklu, bet reikia stengtis sukurti sąlygas, atrasti mechanizmus, kad geriausi studentai būtų išlaikyti. Kova dėl talentų vyksta visame pasaulyje, moksle jau seniai sienų nėra“, – teigė pašnekovas.
Lietuva, būdama maža šalis, negali lygintis su JAV ar didžiųjų Europos šalių biudžetais – kai kurių jų universitetų biudžetai palyginami su Lietuvos biudžetu.
„Tačiau mūsų pavyzdys parodo, kad daug galima pasiekti ir su mažesniais biudžetais, tik labai svarbu koncentracija – jei pinigų mažai, reikia pagalvoti, kur juos įdėti, racionaliai skirstant moksliniams tyrimams skirtą biudžetą, galima pasiekti gerų rezultatų. Manau, visi šie pripažinimo ženklai rodo, kad Lietuva turi potencialo ir gali žaisti aukščiausioje lygoje, nežiūrint į mažus biudžetus. Manau, tai kelias, kuriuo mes turėtume eiti“, – sakė V. Šikšnys.
Lietuvoje piktina mokslininkų kontrolė
Kuo V. Šikšnys skiriasi nuo vakariečių mokslininkų? Jo aiškinimu, Vakarų šalyse visa sistema nukreipta į tai, kad mokslininkas galėtų koncentruotis į pagrindinį savo uždavinį – mokslinę veiklą. Lietuvoje taip nėra – čia mokslininkai visą laiką varžomi biurokratiniais pančiais, Lietuvos mokslą finansuojančios organizacijos visą laiką mokslininką nori kontroliuoti, sekti, kaip jis išleido paskutinį centą.
„Tačiau aš turiu patirtį su užsienio šalių grantais, kada finansavimas buvo tikrai didelis, o ataskaita dažnai baigdavosi vienu puslapiu – daugiau iš tavęs nieko nereikalaudavo. Lietuvoje mokslas dažniausiai vertinamas pagal tai, kokio storio ataskaita, kiek prirašyta popierių, bet ne pagal rezultatą. Manau, čia esminis skirtumas“, – kalbėjo profesorius.
Jo nuomone, Lietuvoje kontrolė per didelė – trūksta pasitikėjimo mokslininkais, o konkurencinėje kovoje dažniausiai juk laimi tie, kuri turi geresnes sąlygas, lankstesnę aplinką.
Pašnekovui taip pat kliūva mokslo finansavimas. „Kita problema – pakankamai nereguliarus mokslo finansavimas Lietuvoje. Kartais būna finansavimas projektams, o štai visai neseniai nutiko, kad porą metų nebuvo jokių šaukimų. Tada mokslininkai turi gyventi iš kažkokių vidinių resursų arba nieko nedaryti, nes pinigų tyrimams vykdyti nėra“, – dėstė V. Šikšnys.
Jo teigimu, jei nori būti konkurencingas tarptautiniu mastu, o tyrimai vyksta lėtai ir jiems nėra lėšų, konkuruoti sudėtinga. „Tai pat aktualus jaunų žmonių pritraukimas į mokslą ir jų sugrąžinimas iš užsienio. Tai susiję su materialinėmis problemomis ir atlygio klausimu. Jei žmogus grįžta iš užsienio, jis turi pasverti, kokiomis sąlygomis grįžta, kokį atlyginimą gaus“, – sakė V. Šikšnys.
Pašnekovo aiškinimu, mokslininko darbas – labiau gyvenimo būdas. Darbo valandų čia nėra. Kasdien į darbą Gyvybės mokslų centre Saulėtekyje profesorius 10 km atmina dviračiu. Laboratorijoje jam dirbti jau netenka, didžioji dalis dienos prabėga prie kompiuterio, bendraujant su žmonėmis, šnekantis su studentais, planuojant eksperimentus.
V. Šikšnio vadovaujama tyrėjų komanda susikūrė jau prieš gerą dešimtmetį ir nuo pradinio aštuoneto išaugo iki trijų dešimčių.
Į pasaulio mokslo elitą įsivežęs profesorius sako, kad pagrindinis Lietuvos mokslo potencialas sutelktas Gyvybės mokslų centre bei Fizinių technologijos mokslų centre. Šios sritys konkurencingos ir žinomos pasauliniu mastu.
Beje, netrukus visos nanomokslų srities žvaigždės susitiks Vilniuje. Čia pirmą kartą vyks tarptautinė konferencija CRISPR 2018, kurioje susitiks 250 mokslininkų iš 20 pasaulio šalių.