Iš Australijos kilusi Bryony Cole tikina, kad ši tema jos gimtinėje taip pat dažnai vis dar būna tabu. Kaip ir didžiojoje pasaulio dalyje. Tačiau į Niujorką persikrausčiusi melburnietė ėmė gilintis į intymaus gyvenimo subtilybes ir sujungė abu žodžius: seksas ir technologijos.
Įmonės „Future of Sex“ (liet. „Sekso ateitis“) įkūrėja Bryony DELFI pasakojo, kad jos veiklos sritis – „Sextech“ – apima daugybę komponentų: technologijas, programas, mobiliąsias programėles, seksualinį ugdymą, įvairius įrenginius ir, žinoma, sekso robotus.
„Tai apima viską, kas telpa po žodžiu „seksas“ ir jei tai galima susieti su technologijomis, – veiklos platumą apibūdina B. Cole ir įvardijo kelis pavyzdžius. – Programėlės, balsu valdomi vibratoriai, nuotoliniu būdu valdomi žaislai poroms, intymių problemų gydymas internetu ir dar daugiau.“
Ir nors B. Cole teigia, kad robotas niekuomet neatstos žmogaus, ji įsitikinusi, kad nereiks nė pusės amžiaus, kad didžioji žmonijos dalis spėtų paragauti sekso su robotu. Dar daugiau – jos teigimu, dauguma mūsų vaikų pirmąjį intymų potyrį patirs ne su kitu asmeniu, o su robotu.
Naujausios technologijos padeda malonumą patirti ir tiems, kurie negalėjo naudotis iki šiol sukurtais įrenginiais ar priemonėmis. „Valdymas balsu – nauja technologija, pritaikyta žmonėms su negalia, – kalbėjo B. Cole. – Žmonės vežimėliuose ar tie, kurie negali naudotis vibratoriais, gal tie, kurie net negali rinkti teksto klavišais... Jiems ir kuriami daiktai, valdomi balsu.“
Bryony su DELFI bendravo prieš pat „Login 2018“ konferenciją, į kurią ji atvyks kartu su moderniausiu sekso robotu.
– Bryony, kalbame apie naujausias technologijas, pritaikytas intymiam gyvenimui. Nejau įprastas seksas nebepopuliarus?
– Manau, kad seksas buvo, yra ir bus populiarus. Visai nesvarbu, su žaisliukais, ar ne. Tokioje visuomenėje, kuri yra tiesiog apsėsta sekso, technologijos negalėjo praeiti šalia.
Pačios technologijos dažnai tobulėja tik dėl sekso. Galime prisiminti internetu pervedamus apmokėjimus – tai prasidėjo dėl suaugusiųjų industrijos, vaizdo įrašų stebėjimas internetu – taip pat pirmiausia buvo pradėtas naudoti suaugusiųjų industrijoje. Daugybė inovacijų išplaukė iš suaugusiųjų rinkos.
Bet nemanau, kad mums kada nors pabos tiesiog fizinis kontaktas. Priešingai – kuo toliau, tuo svarbesnis jis taps. Bet visada stengiamės viską tobulinti, kartais tobuliname nežinodami – gerai tai ar ne.
Jei ne seksas, nė vieno mūsų nebūtų šioje planetoje, todėl normalu, kad dauguma žmonių juo užsiima.
– Ar galima teigti, kad seksas keičiasi ir dabar auganti karta jį patirs dar kitokį?
– Viskas, kas yra aplink seksą, keičiasi: pokalbiai, programėlės, bendravimas. Viskas keičiasi dėl technologijų, dėl to, kad žmonės daug ko mokosi internete, jame taip pat labai atvirai kalba apie seksą.
Jei pažvelgtume atgal, daug dalykų pakeitė ir susipažinimo programėlių atsiradimas. Taip pat daug pakeitė ir galimybė bendrauti per atstumą tokiomis programomis kaip „Skype“, „Snapchat“ ir panašiai.
Keičiasi net įsimylėjimo momentas, susitikinėjimai. Visos sekso aplinkybės keičiasi, bet seksas visą laiką išliks tiesiog seksas. Toks, koks buvo prieš šimtą ar tūkstantį metų.
– Kai kurie žmonės vis dar bijo žodžio „seksas“, ką manote apie tai?
– Bijo, todėl būtina apie tai kalbėti. Ir kuo anksčiau pradėsite apie tai kalbėti su savo vaikais, tuo lengviau jiems bus vėliau.
Vaikai dabar labai daug ko išmoksta internete, patys ieško ir randa įvairios informacijos. Tačiau ta informacija ne visada būna teisinga.
Vaikus reikia nukreipti, reikia pasakyti, kas yra priimtina, kas ne.
Kai kuriose šalyse su vaikais apie tai pradedama kalbėti nuo ketverių metukų.
Su vaikais reikia kalbėti apie viską: tarpusavio bendravimą, komunikavimą, klausimąsi. Ne tik apie fizines žmogaus ypatybes. Manau, kad reikia pradėti nuo to, kas supa seksą, o vėliau pareiti ir jo link.
Tačiau žinau, kad tai sunkus pokalbis. Daugeliui žmonių iki šiol sunku apie tai kalbėti. Keliauju po visą pasaulį ir dažnai bendrauju su daugybe skirtingų žmonių. Ne iš vieno esu girdėjusi, kad jų šalyje lavinimas šia tema yra blogiausias pasaulyje. Daug kas taip galvoja. Reikia tai pakeisti.
– Jūs pati apie tai kalbate laisvai. Galbūt tai reiškia, kad Australijoje situacija daug geresnė, o gal tiesiog Jūsų šeima atviresnė?
– Ne, mano šeima kaip tik buvo labai uždara. Užaugau tokioje aplinkoje, kur apie seksą apskritai negalėjome kalbėti. Visko išmokau mokykloje, na, pirmiausia išmokau anatomijos.
Tiek ir mokėjau: kas yra penis ir kas yra vagina.
Dar labai juokinga buvo mokytis naudotis prezervatyvu – bandžiau tai daryti su bananu (juokiasi). Nieko nesupratau, kol pati to nepatyriau ir nepalikau Australijos. Žmonės Niujorke daug atviresni.
Vos atvykusi čia pradėjau dirbti „Microsoft“ įmonėje ir tik tada supratau, kokia neaprėpiamai plati ir dar neišnaudota yra technologijų ir sekso sritis.
– Gyvenate Niujorke, nors esate iš Australijos. Palyginkite, kur žmonės atviresni?
– Be abejonės – Niujorke. Jis yra tiesiog sekso technologijų centras. Čia turime ir moterų, užsiimančių šia sritimi, bendruomenę. Per pastaruosius metus mūsų gerokai padaugėjo – jau yra apie 200.
– O kaip kitose šalyse? Ar ten žmonės susikaustę?
– Daugeliui tai labai sunki tema. Azijoje žmonės labai konservatyvūs. Tą patį galiu pasakyti apie australus ir britus. Dauguma Europos šalių apie tai sunkiai kalba, tačiau vienoje šalyje jaučiausi išties patogiai – tai Nyderlandai.
Jie labai atviri, vaikus intymaus gyvenimo detalių pradeda mokyti labai anksti, moko, kas yra gerai, kas ne.
– Netrukus lankysitės ir Lietuvoje, ar kažkuo nustebinsite lietuvius?
– Kalbėsiu apie „Sextech“, tai labai nauja industrija, turinti didelį potencialą, tačiau dauguma nė nežino, kas tai yra. Nors nustebinsiu greičiausiai ne pasakodama apie tai, o tuo, kas bus su manimi.
Pirmą kartą scenoje bus imamas interviu iš roboto, tikros sekso lėlės. Tai robotas, kuris gali tapti „mergina“ ar „vaikinu“. Šis robotas turi dirbtinį intelektą, todėl galėsite jo klausti klausimų ir, žinoma, sulaukti atsakymų.
– Ar nekyla grėsmė, kad ateityje bus paprasčiau tiesiog nusipirkti sekso robotą ir neva turėti „merginą“, o ne ją susirasti?
– Manau, kad dauguma galvoja, kad robotai mus pakeis. Tačiau taip nėra. Robotai gali būti naudojami terapijai, jie taip pat gali pagelbėti vienišiems.
Taip, tarp roboto ir žmogaus gali užsimegzti ryšys, galbūt ateityje dauguma žmonių turės robotus kaip atsvarą savo partneriui, bet tikiuosi, kad jie tiesiog padės žmonėms, o ne pakeis mus.
Robotai nėra labai geri tose srityse, kurias geba tik žmonės. Jie nėra tokie jautrūs, jausmingi, intuityvūs. Šių dalykų technologijos neturi, nors robotai gali turėti labai gerai išvystytą protą, logiką. Dažnai šios savybės gali būti geresnės nei žmogaus.
Dirbtinis intelektas gali paklausti, kaip aš jaučiuosi, gali pasisveikinti, taip pat gali ir atsakyti į šiuos klausimus.
– Ar galima teigti, kad dauguma žmonių nieko nesupranta apie seksą?
– Ne, manau, kad tiesiog dauguma žmonių vis dar nervinasi apie tai kalbėdami. Tai vis dar tabu, mes tai slepiame už miegamojo durų.
Tačiau mes turime internetą, kuriame galima rasti daugybės informacijos. Vienintelis iššūkis – rasti tinkamą informaciją.
– Kaip rasti tą tinkamą informaciją?
– Tai didelė bėda ir mes bandome tai spręsti kurdami edukacines platformas. Internete naršo daugybė jaunų žmonių, pornografiją dažnai žiūri nė dešimties neturintys vaikai. Visiškai tikėtina, kad jie to nė nenorėjo žiūrėti – tiesiog naršė internete ir tie vaizdai tiesiog pasirodė.
Sprendimas yra. Tiesiog apie tai reiktų kuo atviriau kalbėti, nes technologijos ne viską gali pakeisti, reikia pradėti nuo kultūros ir kalbėjimo su šeima, vaikais ir partneriais. Mes vienas kitam esame geriausi žinių šaltiniai.
Įmonės „Future of Sex“ (liet. „Sekso ateitis“) įkūrėja Bryony Cole pastaruoju metu keliauja po pasaulį ir skleidžia žinią apie seksui pritaikomas technologijas. Anot jos, dauguma pastangų šioje srityje nukreipta kurti įrenginius, padedančius pasiekti geresnį orgazmą, tačiau B. Cole tikslas – išsiaiškinti, kaip technologijos paveikia intymumą ir tarpusavio santykius.
Ji jau ruošiasi susitikimui ir su lietuviais. Ją išvysti ir išgirsti bus galima konferencijoje „Login 2018“.
