„EŽTT iš esmės rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, tai yra pagrinde viešojoje erdvėje prieinama informacija“, – žurnalistams Teisingumo ministerijoje ketvirtadienį sakė teisininkė.
Jos teigimu, svarbiausi dokumentai EŽTT priimant sprendimą buvo 2014 metais paviešinta JAV Senato ataskaita, CŽA dokumentai, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų tyrimai.
„Nėra nustatyta, kad aktualiais orlaiviais į Lietuvą ar iš Lietuvos būtų gabentas būtent tas asmuo ir nėra nustatyta jokių konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo“, – teigė K. Bubnytė.
„Mes nelabai įtikinome teismo, o mūsų nelabai įtikino teismas“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad EŽTT taiko kitus įrodinėjimo standartus, nei baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai. Pasak jos, Strasbūro teismui pakanka nustatyti, jog kažkoks faktas yra labiau tikėtinas, nei netikėtinas.
EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvoje CŽA kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti veikė 2005–2006 metais.
Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.