Kreipimesi rašoma, kad Baltarusijos parlamentarai "rimtai susirūpinę Lietuvos Vyriausybės ketinimais netoli pasienio įrengti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų saugyklą".
Anot kreipimosi radioaktyvių atliekų dalinio skilimo periodas siekia nuo 20 iki 24 tūkstančių metų, tuo tarpu jų saugojimui naudojamų talpų resursas - ne daugiau 50-ties metų, po kurių palaidotų radioaktyvių atliekų radioaktyvumas gali viršyti Černobylio katastrofos pasklidusių medžiagų radioaktyvumas.
"Šių projektų realizavimas kelia pavojų ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos, Latvijos, Rusijos gyventojams ir teritorijoms", - rašoma kreipimesi.
Spalį Vilniuje viešėjęs Baltarusijos premjeras Sergejus Sidorskis, grįžęs į Minską pareiškė, kad Baltarusijos vyriausybė neleis, kad Lietuva pasienyje su Baltarusija įrengtų "radioaktyvų kapinyną".
Tarptautinės branduolinio kuro tvarkymo konvencijos numato, kad valstybės turi konsultuotis statant tokio pobūdžio objektus. Baltarusijos valdžia, išsigandusi dėl tokios saugyklos statybų, buvo net pradėjusi kurstyti žmones protestuoti prieš šį projektą.
Lietuvos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros teigimu, šalia IAE planuojamoje rengti talpykloje būtų saugomas ne itin pavojingas panaudotas branduolinis kuras, o vadinamosios trumpaamžės mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekos, kurios palyginti greitai tampa nelabai pavojingos.
Per IAE darbo laiką susikaupusios nedidelio radioaktyvumo atliekos anksčiau ar vėliau turės būti laidojamos Lietuvoje - kitos valstybės šių atliekų nepriims, tad įrengti talpyklą yra saugiausias būdas joms sutvarkyti.
Panaudoto branduolinio kuro kapinyno neturi nė viena pasaulio valstybė, o trumpaamžės atliekų talpyklos įrengtos ir saugiai eksploatuojamos Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Japonijoje bei kitose atomines elektrines turinčiose šalyse.