Išvadose primenama, kad NSGK jau yra konstatavęs, kad M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš valstybės interesus.
O artimi dabar jau buvusio Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ir esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
NSGK jau anksčiau konstatavo, kad M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.
DELFI primena, kad nepaisant tokių NSGK išvadų, kurioms pritarė parlamentarai, Seimas, nepaisydamas Konstitucinio Teismo išvados, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, paliko jam mandatą.
Po tokio akibrokšto Seimo opozicija inicijavo pirmalaikius Seimo rinkimus, „valstiečiai“ grasino surengti apkaltą konservatoriams. Kilus triukšmui M. Bastys pasitraukė iš Seimo pats.
Užkulisiuose žaidė „Arvi“ vadovai
Ankstesnio parlamentinio tyrimo metu gauta informacijos apie Lietuvos politikų ir verslo atstovų ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis bei galimą neteisėtą jų poveikį priimant sprendimus.
Išvadoje nurodoma, kad 2012 m. rudenį įmonių grupės „Arvi“ vadovas, Rusijos Federacijos garbės konsulas Vidmantas Kučinskas protegavo M. Bastį ir siekė, kad po Seimo rinkimų formuojant naująją Vyriausybę jis būtų paskirtas žemės ūkio ministru.
Šioje vietoje išryškėja ir vadinamųjų „valstybininkų“, kurių veiklos užkulisius iš dalies atskleidė 2006–2008 metais vykdytas parlamentinis VSD veiklos tyrimas, interesai ir veikla.
Pagal išvadą, V. Kučinskas, išnaudodamas savo ryšius su 2012 metų rugsėjį prieš dešimtmetį valstybės „pilkuoju kardinolu“ vadintu buvusiu valstybės vadovų patarėju ir Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Albinu Januška ir tuometiniu Baltijos agroverslo instituto vadovu Raimondu Lopata, rūpinosi viešosios nuomonės apie M. Bastį, kaip galimą būsimą žemės ūkio ministrą, formavimu. Tuo tikslu apie M. Bastį buvo kuriami vaizdo siužetai, rengiamos konferencijos, kur dalyvavo ir pats M. Bastys.
2012 m. spalį „darbiečiams“ viešai pareiškus, kad formuojant Vyriausybę jie pageidauja Žemės ūkio ministerijos, koncerno „Arvi“ vadovas V. Kučinskas nurodė koncerno viceprezidentui Alfonsui Sigitui Tamošiūnui, kad šis įtikintų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių neatiduoti Darbo partijai šios ministerijos.
V. Kučinskas teigė, kad „Arvi“, siekdamas turėti „savą“ žemės ūkio ministrą, daug nuveikė, kad Seimo rinkimuose Suvalkijoje nugalėtų koncerno remti LSDP kandidatai.
DELFI primena, kad 2012 m. dėl kandidatų į žemės ūkio ministrus virė politinės batalijos. Darbo partija į ministrus siūlė buvusio viceministro Mindaugo Kuklieriaus kandidatūrą. Bet dėl politinių peripetijų ir jo paties pasisakymų jis galiausiai nebuvo pasiūlytas prezidentei.
Galiausiai žemės ūkio ministru vis tiek buvo patvirtintas „darbiečių“ kandidatas Vigilijus Jukna, kuris po dvejų metų, prezidentei Daliai Grybauskaitei išreiškus kritiką dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos neskaidrumo, atsistatydino. „Darbiečiai“ tada tikino, kad jo sprendimą lėmė asmeninės priežastys.
V. Jukną poste pakeitė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, kuri išdirbo iki kadencijos pabaigos.
Protegavo „Rosatom“ interesus
M. Bastys 2012–2013 m., eidamas Seimo nario pareigas, dalyvavo organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios pareigūnais, kuriuose buvo proteguojami „Rosatom“ interesai Lietuvoje ir regione, teigiama išvadoje.
Nustatyta, kad „Rosatom“ 2012–2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę, kuri, išnaudodama esamas ir numatomas nutiesti elektros perdavimo jungtis su Kaliningrado sritimi, ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių pagaminta elektros energiją, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat dalyvautų Baltijskaja atominės elektrinės uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir naujos atominės elektrinės Visagine statybų projekte.
Pagal pažymą, „Rosatom“ veiksmai Lietuvoje siekiant įtraukti vietinius verslininkus į bendrus projektus, tikintis jiems padedant užsitikrinti politinę paramą „Rosatom“ projektų įgyvendinimui, yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema, naudojama įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Gundė Lietuvos įmones viliojančiais pasiūlymais
„Rosatom“ pasiūlymų Lietuvos verslui paketas apėmė plataus bendradarbiavimo galimybes: nuo smulkių energetinių projektų Lietuvoje, rangos darbų „Rosatom“ projektuose, finansinės institucijos, per kurią būtų finansuojami projektai, įsteigimo iki stambių projektų – prekybos elektra, realizuojant „Rosatom“ statomose atominėse elektrinėse pagamintą elektros energiją, ir infrastruktūros projektų (elektros jungčių su Kaliningrado sritimi) įgyvendinimo.
Sėkmės atveju „Rosatom“ ketino plėsti veiklą Lietuvoje, įsteigti dar kelias su Lietuvos verslininkais bendras įmones ar jų konsorciumus, taip pat pasinaudoti Lietuva kaip platforma savo veiklai į kaimynines ES valstybes nares plėsti.
Dar 2011 m. „Rosatom“ pristatė UAB „Vėtrūna“, nuo 2010 m. iki 2012 m. vidurio vykdžiusiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus, galimybes dalyvauti Baltijskaja atominės elektrinės projekte. Vėliau 2012 m. į bendradarbiavimą su „Rosatom“ buvo siekiama įtraukti ir kitas Lietuvos bendroves.
Komitetas turi duomenų, kad 2012 m., vykstant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus vykdančios generalinės rangovės – bendrovės „NUKEM Technologies“, kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“, ir statybos darbus vykdančios UAB „Vėtrūna“ deryboms dėl nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus, į tarpininkavimą abiem suinteresuotoms pusėms ir kilusį ginčą įsitraukė „NUKEM“ atstovas, buvęs KGB pareigūnas Kęstutis Puidokas, kuris teikė reikalingą informaciją apie situaciją Ignalinos atominėje elektrinėje, taip pat dar vienas buvęs KGB pareigūnas Piotras Vojeika ir Jevgenijus Kostinas, kurie atstovavo „Rosatom“ interesams.
„Rosatom“ siekė įsigyti dalį UAB „Vėtrūna“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą ir būsimus užsakymus Baltijskaja ir Astravo atominių elektrinių projektuose. Informacija apie derybų eigą buvo perduodama „Rosatom“ priklausančios bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentui Anatolijui Safonovui, su kuriuo buvo aptarti ir Ignalinos atominės elektrinės projektų subrangovų parinkimo klausimai.
Tyrimo duomenimis, „Rosatom“ per savo atstovus ir tarpininkus Lietuvoje bandė įsteigti atstovybę, kuri rūpintųsi „Rosatom“ ir Lietuvos įmonių konsorciumo kūrimu.
2012 m. rugsėjį buvo pradėta nagrinėti galimybė elektros jungtis tarp Lietuvos ir Kaliningrado, o vėliau – ir idėja įkurti bendrą įmonę („Rosatom“ pretendavo valdyti 40 proc. akcijų), kuri pardavinėtų būsimose atominėse elektrinėse Baltarusijoje ir Kaliningrade pagamintą elektros energiją.
Mėgino susitikti su A. Butkevičiumi
Siekiant užsitikrinti politinį pritarimą šiems planams, „Rosatom“ per savo tarpininkus Lietuvoje keletą kartų mėgino surengti savo atstovų susitikimą su tuo metu premjero pareigas ėjusiu Algirdu Butkevičiumi.
Teikdamas paaiškinimus komitetui A. Butkevičius nurodė, kad M. Bastys kreipėsi į jį prašydamas priimti „Rosatom“ atstovą, tačiau jis esą aiškiai pasakė, kad „jokio susitikimo nebus“, „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“ ir įspėjo M. Bastį: „tai aš jam ir pasakiau, kad tu nesusitik“.
Atsakydamas į klausimą, ar būdamas premjeru jautė „Rosatom“ susidomėjimą Kruonio hidroakumuliacine elektrine, A. Butkevičius paaiškino, kad tuo klausimu domėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurioje vyko įvairiausių diskusijų, o Vyriausybėje tas klausimas jam einant premjero pareigas niekada nebuvo svarstytas.
Iš anksto neplanuotas, suderintas vietoje, trumpas „Rusatom Overseas“ prezidento Aleksandro Merteno susitikimas su A. Butkevičiumi įvyko 2013 m. vasario 22 d. Ignalinos atominės elektrinės statomų objektų aikštelėse, kur vyko pasitarimas su elektrinės uždarymo darbus vykdančia „NUKEM“. Premjero darbotvarkėje šis susitikimas nebuvo numatytas. Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad susitikimas įvyko „Rusatom Overseas“ iniciatyva, jo metu premjeras teigė buvęs supažindintas su vykdomais projektais.
Buvęs A. Butkevičiaus patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius ir buvusi premjero patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė NSGK patvirtino, kad susitikimas įvyko, jame dalyvavo A. Mertenas.
Pasak I. Urbonavičiūtės, susitikime kalbėta apie Kaliningrado atominės elektrinės statybos perspektyvas, kad Lietuva kažkokia forma prisijungtų prie projekto, ar čia būtų Kruonio pajėgumų nuoma, ar kitu būdu. Susitikimas nebuvo protokoluojamas.
A. Butkevičiaus raštu pateiktuose paaiškinimuose pažymima, kad „Rosatom“ atstovai ne kartą siekė su juo susitikti, tačiau visi tokie pasiūlymai buvo atmesti. Ignalinos atominėje elektrinėje įvykęs susitikimas su „Rosatom“ atstovais A. Mertenu ir J. Kostinu buvo neplanuotas.
Nenuleidžia rankų Lietuvoje
Nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimo strateginiams „Rosatom“ planams, ši Rusijos korporacija siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje per savo bendrovę „NUKEM“, kuri įgyvendina svarbiausius Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektus.
Komiteto duomenimis, „NUKEM“ aktyviai ruošiasi dalyvauti numatomuose konkursuose dėl naujų itin didelės apimties Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų. Tam jie siekia užsitikrinti stambios Lietuvos statybų bendrovės paramą, su kuria galėtų dalyvauti konkursuose.
„NUKEM“ ypač svarbu, kad jos projektų partneris turėtų reikiamą įtaką Lietuvos valdžios ir politiniuose sluoksniuose, kas padėtų užtikrinti sėkmę dalyvaujant konkursuose.
Komiteto duomenimis, „NUKEM“ interesams atstovaujantis buvęs KGB karininkas K. Puidokas palaiko aktyvius ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais, kurie yra suinteresuoti koncerno valdomos bendrovės „Mitnija“ dalyvavimu Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose. 2009 m. įvyko K. Puidoko ir D. Mockaus susitikimas.
Kontaktai tarp „MG Baltic“ ir „NUKEM“, „Rosatom“ atstovų iki šiol palaikomi per K. Puidoką, kuris palaiko ryšius su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Pagal pažymą, nuo 2016 m. svarbų vaidmenį šiuose planuose atlieka „MG Baltic“ interesams atstovaujantis Tomas Dapkus, palaikantis intensyvius ryšius su „NUKEM“ interesams atstovaujančiu K. Puidoku.
Komiteto duomenimis, 2018 m. numatoma skelbti Ignalinos atominės elektrinės viešąjį pirkimą dėl trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projekto, kuriam 2015 m. duomenimis skaičiuojamas lėšų poreikis iki 2022 m. sudarys daugiau kaip 180 mln. eurų.
Viskas prasidėjo nuo M. Basčio tyrimo
Seimo NSGK Seimo pavedimu laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atliko parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus. Komitetas dirbo nuo 2017 m. spalio 19 dienos.
Pretekstą šiam tyrimui suteikė anksčiau NSGK vykdytas tyrimas dėl M. Basčio veiklos.
„M. Basčio veiklos tyrimas davė pagrindą visiems, visai visuomenei, nėra naivūs žmonės ir žiniasklaida puikiai supranta, kad išvados dėl M.Basčio yra tik ledkalnio viršūnė. (…) Tai aš manau, kad reikia tirti toliau“, – BNS yra sakęs V. Bakas.
NSGK ėmusis plačiai tirti verslo ir politikos ryšius Rusijos korporacija „Rosatom“ vėl pateko į tyrėjų akiratį. Tyrimo išvadose remiamasi Valstybės saugumo departamento pateikta informacija – 2011 metų, 2017 metų, 2018 metų raštais.