„2017 metų sausio viduryje fondas „Parama lenkams Rytuose“, atlikdama ataskaitų patikrinimą ir Lietuvos lenkų sąjungos pagrindinei valdybai skirtos dotacijos finansinį bei materialinį įvertinimą, rado didelius Lenkijos teisės ir apskaitos pažeidimus. Vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad dalis dotacijų, skirtų Lietuvos lenkų sąjungos pagrindinei valdybai, nebuvo panaudotos taip, kaip buvo sutarta, arba apskritai nebuvo panaudotos, ką buvo bandoma nuslėpti nuo „Paramos lenkams Rytuose“ fondo valdybos", - rašoma pareiškime.
Jame taip pat rašoma, kad turint omenyje norą užtikrinti Lenkijos paramos skaidrumą ir teisėtumą, atradus netikslumus, fondas informavo Lenkijos prokuratūrą dėl galimo nusikaltimo įvykdymo, dėl kurio nukentėjo tiek pats fondas, tiek Lenkijos biudžetas. Fondas prokuratūros paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Turint omenyje tarptautinį šio reikalo aspektą, kuris gali turėti įtaką Lenkijos valstybės interesams, buvo imtasi specialių procedūrų (...) Šiuo metu, turint omenyje vykstantį tyrimą ir jo ypatingą statusą, fondo „Parama lenkams Rytuose“ valdyba negali suteikti daugiau informacijos“, - rašoma pareiškime.
Išplūdo Lenkijos ambasadorę
DELFI primena, kad dar vienai kadencijai prieš keletą dienų išrinktas minėtosios Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis Seimo narys Michailas Mackevičius (jis organizacijai vadovauja jau 16 metų - red.) į tokius kaltinimus reagavo itin audringai.
„Joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė (greičiausiai kalbama apie Lenkijos Respublikos ambasadorę Uršulą Doroševską – red.) ir fondelis (greičiausiai kalbama apie „Paramos lenkams Rytuose“ fondą – red.), vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas“, - sakė M. Mackevičius lenkakalbėms žiniasklaidos priemonėms.
„Ji (Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska – red. past.) mano, kad gali mane, Lietuvos Seimo narį, išsikviesti pas save ir pareikšti, kad apriboja mano teises. Kas ji apskritai tokia?“, - tęsė jis.
„Nežinau, ar koks nors komunistinės Lenkijos valdininkas galėjo su manimi pasielgti taip, kaip pasielgė ponia Uršula Doroševska. Nepaisant mano milžiniškos meilės Lenkijai, jaučiuosi apkaltintas, pažemintas ir nematau jokių galimybių toliau bendradarbiauti“, - audringai reagavo Lietuvos Seimo narys.
Į žurnalistų klausimą, kaip U. Doroševska argumentavo savo žodžius, ponas Mackevičius atsakė: „Ji pareiškė, kad man yra pareikšti kaltinimai. Prieš savaitę gavau šaukimą iš Lenkijos prokuratūros. Tačiau negi jie nežino įstatymų? Kitos valstybės parlamento nariams šaukimų su nurodymu kažkur atvykti niekas nesiunčia. Jei kaltinimai rimti, tai jie turi kreiptis į Lietuvos generalinį prokurorą, kuris savo ruožtu ir spręs, ką su tuo daryti. Prokuroras gali kreiptis į Seimą, kuris savo ruožtu spręs, panaikinti neliečiamybę, ar ne. O dabar jie elgiasi, tarsi laukinėje Azijoje“, - piktinosi M. Mackevičius.
Žada patikrinti visą finansavimą
Tai ne vienintelis rimtas konfliktas, pastaruoju metu įsiplieskęs tarp Lietuvos lenkų atstovų ir Varšuvos. Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei, Valdemaro Tomaševskio bendražygei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, nuskambėjo atsakymas: galime įsižeisti, galime paskelbti karą Lietuvai, bet to nebus, ponia.
Į suvažiavimo tribūną pakilusi politikė, vadovaujanti „Lenkiškų mokyklų tėvų forumui Lietuvoje“, pažėrė priekaištų Lenkijai. Ji pareiškė, kad tuo metu, kai Lenkiją valdė „Pilietinės platformos“ (Platforma Obywatelska, PO) koalicija, kurios premjerai buvo Donaldas Tuskas ir Ewa Kopacz, Lietuvos lenkų vaikai prieš pirmąją klasę gaudavo 1000 zlotų (apie 250 eurų, paramos iš Lenkijos), o dabar gauna tik 440 zlotų (apie 100 eurų).
R. Cytacka kalbėjo, kad dabartinei Lenkijos Vyriausybei prisiėmus įgyvendinti rinkiminėje programoje 500+ numatytus įsipareigojimus šeimoms, valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) žada dar „išdalinti po 300 zlotų visiems (vaikams)“. „O kodėl mūsų vaikai negali taip pat gauti? Mūsų vaikai taip pat lenkai“, – tvirtino ji.
Ji taip pat pažėrė kaltinimų dabartinei Lenkijos valdžiai, neva ši visiškai nesirūpina lenkų teisėmis Lietuvoje.
„Jeigu mes, Lietuvos lenkai, augintumėme vaikus patriotine dvasia su tokiu pačiu įsitraukimu ir ryžtingumu kaip Lenkijos valdžia gina mūsų teises, tai greičiausiai šiandien ponas Maršalka (renginyje dalyvavęs Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis – DELFI) negalėtų kalbėti su mūsų vaikais ir gimtąja kalba“.
Reaguodamas į tai, Stanislawas Karczewskis užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.
„Jus pasiekia labai dideli pinigai. Žiūrėdamas poniai tiesiai į akis (sakau): duodame daug pinigų, duosime dar daugiau pinigų, bet labai konkrečiai tikrinsime, kaip šie pinigai yra leidžiami. Ir jeigu yra neatitikimų, tai pinigų į tas vietas keliaus mažiau. Mes kontroliuosime, nes negalime leisti to, kad kažkas mus apgaudinėjo Lenkijoje, ir sakau poniai tiesiai į akis: ir kad mus kažkas apgaudinės užsienyje. To Lenkijos valstybė negali sau leisti. Jeigu kur nors atsiranda netikslumai, tai, deja, turime juos, visų pirma, labai aiškiai išsiaiškinti, antra, turime padaryti išvadas. Ir jūsų atveju taip pat buvo padarytos išvados, nes tam tikri netikslumai ten buvo“, – atsakė Lenkijos valdžios atstovas.
Jau po renginio reporterių kalbinama R. Cytacka pareiškė, jog reikalaus oficialaus maršalkos atsiprašymo. „Mano organizacija nepaėmė nė grašio, o jis kaltina kažkuo. Nė grašio, gali kad ir dabar patikrinti. Aš paprašysiu kitko, nes norėjau politinės paramos, klausiau apie strategiją, apie tai, koks yra Lenkijos santykis su išeivijoje gyvenančiais. Kur šis atsakymas?“, – tvirtino ji.
Vilniaus tarybos narė aiškino, esą „nuolat susimoka“ už savo veiklą.
„Esu grėsmė nacionaliniam saugumui Lietuvoje (...), esu teroristė, o dabar būsiu grėsmė net Lenkijoje, nes keliu ne tokius patogius klausimus. O aš noriu žinoti, koks požiūris į mus. Nes tai, ką išgirdau pernai, kad mus remia, duoda priemones, tai nėra tai, ko reikia. Nes mano nuomone, mums reikalingos teisinės garantijos. Tokios garantijos, jeigu kalbame apie Lietuvą, yra išdėstytos 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartyje – kitais metais švęsime 25-metį. Reikalingas monitoringas ir aš tikiuosi, kad kai kitais metais gausime tą monitoringą ir pamatysime, ar aš esu teisi, ar ponas Karczewskis“, – kalbėjo R. Cytacka.
Tuo metu S. Karczewskis reikalavimams nusileisti neketino. „Na, tai galime įsižeisti, galime paskelbti, nežinau... karą Lietuvai. To nebus, ponia. Galiu jus patikinti, nes norime taikos pasaulyje ir Europoje, ir to nepadarysime. Jūs galite turėti pretenzijas, gaila, galime nesutikti, diplomatiniai santykiai buvo atvėsę, tai keičiame, ir pamatysime, koks bus rezultatas. Jeigu bus blogas, tai vėl įšaldysime. Bet norime rezultatų, taip pat kaip ir jūs“, – atsakė Lenkijos atstovas.
Klausimų dėl paramos kyla nuolat
DELFI kalbinama R. Cytacka sakė, kad negali viešojoje erdvėje komentuoti užsienio politiko pasisakymo. „Kitas dalykas, galiu patvirtinti, kad mano organizacija – Šalčininkų rajono Lenkiškų mokyklų tėvų forumas – negavo nė vieno cento iš niekur, išskyrus paramą, gaunamą kaip 2 proc. nuo Gyventojų pajamų mokesčio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Gali tikrinti visi, gali žiūrėti“, – aiškino ji.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠC) vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis DELFI pasakojo pats dalyvavęs minėtame renginyje. Pasak jo, kartu vyko keliolika LLRA-KŠC narių, tarp jų ir R. Cytacka. V. Tomaševskis aiškino, kad tokios išeivijos konferencijos, kuriose dalyvauja ir aukšti Lenkijos valdžios atstovai, skirtos įvairiems klausimams aptarti.
„R. Cytacka ir pateikė klausimą dėl paramos, apimančios švietimą ir moksleivių tėvų rėmimą, sumažėjimo. Prieš kelerius metus iš tiesų kiekvienas pirmokas gaudavo po 1000 zlotų pasirengimui mokslams. O šiais metais tėvai gavo tik po 440 zlotų. Žinoma, maršalka gal apie tai nežinojo ir atitinkamai sureagavo. Tuo ir baigėsi. Bet tame nėra jokios sensacijos, tik gal kas nors nori iš disukusijos padaryti sensaciją“, – kalbėjo jis. tačiau V. Tomaševskis neneigė, jog ta tikrų abejonių dėl gaunamos paramos panaudojimo kyla nuolat.
„Tokių abejonių visada yra – ir buvo, ir bus. Yra tam tikros procedūros, sunkios. Kartais, kiek žinau, skundžiasi mūsų visuomenininkai, ypač iš mažesnių skyrių, kad labai sunku atsiskaityti už šituos pinigus. Jie ir du kartus, ir tris, ir daugiau taiso savo ataskaitas. Tai buvo tokia problema. Bet tai normali darbo tvarka: sunku atsiskaityti, kadangi reikia rinkti ataskaitas, pildyti“, – DELFI sakė LLRA-KŠC vadovas.