„Dabar diskusija persikėlė į Seimą. Dėl to tikrai negalime sakyti, kad taip ir bus nuo sausio arba nuo 2020 m., bet tokie yra siūlymai“, – sakė L. Kukuraitis žurnalistams Seime po susitikimo su socialdemokratų frakcija.
Daugiausiai diskusijų kelia pasiūlymas 2 proc. sumažinti „Sodros“ mokestį, kam atvirai nepritaria ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Pasak ministro, jeigu bus rastas kompromisas dėl to, pasiūlymams dar pavasario sesijoje galėtų pritarti ir Seimas.
Ministras kol kas apie kokį nors variantą B nekalba.
„Turininė diskusija Seime dar nėra prasidėjusi, tik vakar vyriausybėje priėmėme, tie teisės aktai dar į Seimą net neatėjo. Labai svarbu išgirsti Seimo narių siūlymus, (…) ir pradėti derybas“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, tas variantas 2 proc. nesumažinamas „Sodros“ mokestis, o visa kita lieka, būtų neteisingas dabartinių kaupiančiųjų ir tų, kurie nori dalyvauti sistemoje atžvilgiu.
„Ypač, jeigu aš nedalyvauju arba kaupiu tik 2 proc., 4 proc. iš karto arba per kažkiek laiko atskaityti iš dirbančiojo, yra per didelė našta, turint galvoje, kiek dabar žmonės turi pajamų“, – sakė L. Kukuraitis.
Nusimato aiškinimasis Konstituciniame Teisme
Kaip viena iš problemų yra įvardinama aplinkybė, kad 2020 m. pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės nuo dabartinių 2 proc. iki 3,5 procento.
„Šiuo atveju dėl 3,5 proc. bėdos išvengimo atsiranda teisėtų lūkesčių problema. Jeigu mes keičiame įstatymus, kad nebepervestume, atsiranda teisėtų lūkesčių problema, nes dalyviai tikisi, kad ilgainiui, 2020 m., bus pervedami 3,5 proc., vietoj dabartinių 2 proc.“, – sakė L. Kukuraitis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nepervedus 3,5 proc. atitinkamai nesumažėtų „sodrinė“ pensija.
„Tai yra tam tikras balansas ir čia tikrai būtų galima su Konstituciniu Teismu diskutuoti, nes, mano galva, koks reformos variantas bebūtų pasiūlytas, mes Konstitucinio Teismo neišvengsime. Viena ar kita grupė kreipsis išaiškinimo, ar reforma yra pakankamai subalansuota ir atitinka reformos standartą“, – sakė L. Kukuraitis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo išaiškinime leidžia daryti kaupimo reformas, užtikrinant teisėtų lūkesčių kompensavimą.
Verslo įtaką neigia
Ministras paaiškino, kad visos šešios vyriausybės reformos buvo rengiamos be interesų grupių dalyvavimo tam, kad maksimaliai išvengtų įtakų.
Jis nesureikšmino kalbų, kad rengiant reformas jie buvo įtakojami verslo struktūrų.
„Turbūt to neišvengsi. Žmonės turi laisvę kalbėti, ir kaip kam atrodo tam yra kalbama. (…) Mes, ką jautėme, ir tai yra normali verslo kritika, kad su jais nebuvo derinta“, – sakė L. Kukuraitis.