„Vilniaus mokyklų vadovų skaičiavimais, kai kuriems pedagogams, už darbą sumokant pagal Vyriausybės siūlomą modelį, atlyginimai sumažėtų iki 200 eurų“, - skaičiavimus pateikė už švietimą Vilniaus mieste atsakinga mero pavaduotoja.
Kaip pabrėžė E. Tamošiūnaitė, pradedantiesiems, nedidelį darbo krūvį turintiems mokytojams etatinis darbo apmokėjimas į naudą, ir tai yra gerai.
„Tačiau nauja tvarka turėtų spręsti ne tik jaunų mokytojų pritraukimo ir mažų mokyklų problemas. Mes ne prieš etatinį apmokėjimą už darbo mokytojams, bet naujai tvarkai turėtų būti gerai pasirengta. Premjeras sako, kad viskas bus puiku, taip pat norisi tikėti, ką sako Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), bet jau greit birželis, o aiškumo - jokio“, - sakė vicemerė.
E. Tamošiūnaitės nuomone, prieš keičiant apmokėjimo už darbą sistemą, reikėtų skirtingo tipo savivaldybėse ją išbandyti.
„Mes už palankesnes sąlygas mokytojams, už jų darbo sąlygų gerinimą, už jaunų mokytojų pritraukimą į mokyklas, nes aišku, kad jų trūksta. Bet svarbu, kad nenukentėtų kiti pedagogai“, - sakė vicemerė.
Kaip Eltai komentavo Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas, savivaldybė ilgai laukė ŠMM žadėtų paaiškinimų ir modeliavimo, kaip naujoji apmokėjimo už darbą mokytojams tvarka atrodys Vilniaus miesto mokyklose.
„Praėjusį penktadienį buvo tokia konsultacija, tačiau lauktų paaiškinimų ir konkrečių atvejų modeliavimo iki šiol nėra. Naujos sistemos diegimo darbai įsibėgėja, o dar nėra Seime priimtų įstatymo pataisų ir patvirtintų teisės aktų. Tai atrodo nerimtai ir nepriimtina - kelia daugiau klausimų, nei sulaukiame atsakymų“, - sakė mero patarėjas.
Kaip pabrėžė A. Lakštauskas, Vilniaus savivaldybė nekvestionuoja pačio siūlymo keisti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką. „Mes kvestionuojame tokį diegimo būdą. O dėl etatinio apmokėjimo už darbą manome, kad jis gali būti teisingesnis ir tikrai galima iš jo turėti naudos. Tačiau kai keliame šį klausimą, lygiagrečiai kalbame ir apie kitą mokyklų finansavimo modelį, kuris Vyriausybės pateiktas priimti lyg tarp kitko - klasės krepšelio modelį“, - atkreipė dėmesį A. Lakštauskas.
Pasak mero patarėjo, nėra skaičiavimų, kaip tai palies didžiųjų miestų ir didžiąsias mokyklas. Tačiau yra rizikų, kad kai kurių mokyklų ir dalies mokytojų situacija gali pablogėti.
„Didžiausią nerimą kelia ne pačios naujovės, o kad taip nepasiruošus ir abstrakčiai jos diegiamos - neaiškumas, skubėjimas ir vėlavimas, nes iš pradžių tvarkų diegimo kalendorius buvo visai kitas, buvo žadėta, kad dalis darbų baigsis kovą, skaičiuoklė taip pat jau turėjo būti, bet nėra ir tai pripažįsta pati ministerija“, - sakė jis.
Kaip skelbė ELTA, trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kategoriškai nepritarianti siūlymui įteisinti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą, kurį Vyriausybė pateikė Seimui.
Trečiadienį savivaldybės Tarybos nariai vieningai priėmė rezoliuciją dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo. Kaip teigiama jame, planuojami pokyčiai neatitinka realios Vilniaus miesto ar kito didesnio Lietuvos miesto situacijos. Vyriausybė ėmėsi spręsti tik itin mažose mokyklose kylančias darbo krūvio trūkumo problemas.
Kaip paskaičiavo mokyklos, kai kuriems mokytojams Vilniuje atlyginimas sumažėtų dviem šimtais eurų.
Vilniaus mokytojų darbo krūviai dideli, mokytojų neretai trūksta, o pagal naują siūlomą Vyriausybės tvarką mokytojams kontaktinių valandų skaičius nemažės, etatinis darbo apmokėjimas neleis pasinaudoti planuojamais jo privalumais - skirti mokytojams papildomų darbo valandų bendruomenės labui.
Taryba pirmiausiai reikalauja, kad Vyriausybė bendradarbiautų su savivaldybių atstovais, o planuojamus pokyčius modeliuoti atsižvelgus į faktines Vilniaus miesto mokyklų sąlygas.
Vilniaus savivaldybė taip pat pastebi, kad pokyčiams visiškai nepasiruošta, nėra būtinų teisės aktų pakeitimų: iki šiol nėra aiškaus ugdymo įstaigų finansavimo modelio, kuris turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Sostinės mokyklos dėl to negali suskaičiuoti, kiek mokytojų etatų turės, mokyklų vadovai ir mokytojai negali planuoti 2018-2019 mokslo metų darbų.